Elektroninis medžioklės lapas: pripažinti apribojimai ir neatsakyti klausimai

Aplinkos ministerija pateikė atsakymą į mūsų klausimus dėl elektroninio medžioklės lapo (biip.lt Medžioklės modulio) veikimo. Patvirtinta, kad funkcija neprisijungimo (offline) režimu yra sąmoningai laikinai apribota. Vis dėlto į keletą esminių klausimų konkretaus atsakymo nesulaukta.

Gegužės 13 d. pasidalinome informacija, kad elektroninis medžioklės lapas (biip.lt Medžioklės modulis) jau kurį laiką neveikia neprisijungimo (offline) režimu. Vietoj registracijos sistema medžiotojams išmesdavo pranešimą, raginantį skambinti telefonu, kad sumedžiotas žvėris būtų užregistruotas. Pasitikrinę informaciją su šaltiniais institucijose gavome aiškų atsakymą – problema reali, o medžioklės modulio veikimo galimybės be interneto ryšio yra apribotos.

Tuomet pateikėme Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) keturis konkrečius klausimus. Ar tai laikina techninė klaida, ar sąmoningas funkcijos apribojimas? Kiek laiko problema tęsiasi ir kada bus išspręsta? Kokia yra užsienio piliečių registracijos situacija? Ar AAD planuoja viešai informuoti medžiotojų bendruomenę apie esamus sistemos apribojimus?

Gegužės 25 d. gavome AAD atsakymą. Departamentas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 4 dalimi, mūsų paklausimą tiesiog persiuntė sistemos administratoriui, Aplinkos ministerijai, nagrinėti pagal kompetenciją. Kitaip tariant, klausimai liko be konkrečių atsakymų, tik perėjo iš vienos institucijos rankų į kitas.

Tarsi to būtų negana, jau kitą dieną – gegužės 26 d. – sistema vėl lūžo. Šį kartą nebeveikė svečių registracija į medžioklę: sistema rodė klaidą, kad su nurodytu bilieto numeriu medžiotojo nėra. Patikrinę daugiau nei penkis skirtingus medžiotojų bilietų numerius skirtingose operacinėse sistemose įsitikinome, kad tai sisteminė, o ne pavienė problema.

Galiausiai, birželio 2 d., gavome ir Aplinkos ministerijos atsakymą į mūsų klausimus. Iš keturių pateiktų klausimų konkrečiai atsakyta tik į du, o pats atsakymas atskleidžia daugiau, nei galbūt buvo norėta.

Pirma, ministerija patvirtino, kad offline režimas šiuo metu yra sąmoningai laikinai apribotas, o ne sutrikęs dėl techninės klaidos. Įvardytos trys pagrindinės priežastys: poreikis užtikrinti duomenų sinchronizaciją su serveriu realiu laiku, kontrolės mechanizmų suderinimas su AAD bei medžiotojų apsauga nuo galimų teisinių rizikų, jei patikrinimo metu duomenys įrenginyje dar nebūtų sinchronizuoti su centrine baze.

Antra, paaiškinta, kodėl programėlės funkcionalumas užsieniečiams šiuo metu nėra aktyvuotas. Pateiktos penkios priežastys: griežtų tapatybės nustatymo per Elektroninius valdžios vartus reikalavimas, teisinė rizika dėl kalbos barjero, sumažėjęs užsienio medžiotojų srautas dėl geopolitinės situacijos, ekonominis nepagrįstumas bei tai, kad šiuo metu užsieniečių registracija sklandžiai vyksta naudojant popierinį medžioklės lapą.

Tačiau į kitus du klausimus konkretaus atsakymo nesulaukta. Nepasakyta, nuo kada tiksliai neveikia offline režimas ir kada bus išspręsta – atsakyme paminėta tik bendra frazė, kad „režimas bus sugrąžintas tik užtikrinus 100% duomenų saugumą“, be jokio tvarkaraščio ar tarpinių terminų. Taip pat aplenktas klausimas, ar bus viešai informuojama medžiotojų bendruomenė. Vietoj to nurodytas vidinis el. paštas (is.vystymas@am.lt), kuriuo medžiotojai gali individualiai pranešti apie sutrikimus. Tai – priešingybė viešam informavimui, kurio buvo klausta.

Ministerijos atsakyme nurodoma, kad „per pastarąjį pusmetį ministerija nėra gavusi oficialių nusiskundimų iš medžiotojų dėl praktinių sunkumų naudojantis programėle“. Tačiau klausimas čia nėra, ar medžiotojai kreipėsi tiesiogiai į ministeriją – jie galimai kreipėsi į AAD ar tiesiog dalijosi problemomis tarpusavyje.

Iš tiesų problema yra ta, kad medžiotojų bendruomenė, kuri yra pagrindinė šio įrankio naudotoja, apskritai nebuvo informuota apie funkcijos apribojimą. Nei iš Aplinkos ministerijos, nei iš jai pavaldžių institucijų nebuvo išsiųsta jokia oficiali žinutė medžiotojams, kad offline režimas yra laikinai išjungtas. Medžiotojai tai sužinojo tik tada, kai patys susidūrė su sistema, nebeleidžiančia užregistruoti sumedžioto žvėries miške, kur nėra interneto ryšio. Tai yra esminis komunikacijos trūkumas – sistema, kuri pristatoma kaip šiuolaikiškas įrankis medžiotojams, keičia savo funkcionalumą be jokio išankstinio pranešimo ją naudojančiai bendruomenei. Pakeitimų priežastys gali būti pateisinamos, tačiau pats faktas, kad tai vyksta „tyliai“, nežinant naudotojams, kelia rimtų klausimų dėl visos sistemos valdymo skaidrumo.

Be atsakymų į konkrečius klausimus, ministerijos rašte paviešintas vienas itin iškalbingas skaičius. Aiškinant, kodėl neapsimoka investuoti į užsienio kalbų funkcionalumą, atsakyme cituojama:

„…bendrai šalyje per programėlę registruojama tik mažiau nei 10% sumedžiotų gyvūnų (likusi dalis vis dar vykdoma naudojant popierinius medžioklės lapus).“

Tai iškalbinga statistika. Sistema, į kurią investuotos valstybės ir pačių medžiotojų sumokamų mokesčių lėšos ir kuri pristatoma kaip moderni alternatyva popieriniam apskaitos būdui, faktiškai naudojama tik mažumai atvejų. Daugiau nei 90% medžioklių vis dar registruojama popierinėje formoje. Įdomu, kad šį skaičių ministerija pateikia kaip argumentą prieš investicijas į užsieniečių funkcionalumą – tačiau tas pats skaičius kelia logišką klausimą ir dėl visos sistemos plėtros prasmingumo.

Atsakyme ne mažiau dėmesio verta dar viena ministerijos pateikta motyvacija. Aiškinant užsieniečių registracijos funkcijos atidėjimo priežastis, cituojama:

„Pastarųjų metų geopolitiniai įvykiai ir pasikeitusi saugumo situacija regione (užsidariusi Rytų kryptis) natūraliai ir reikšmingai sumažino į Lietuvą atvykstančių užsienio medžiotojų srautus.“

Šis argumentas kelia abejonių. Nelabai aišku, kuo Rytų kryptis susijusi su medžiokle Lietuvoje. Atvykstantys medžioti užsieniečiai daugiausia būna iš Vakarų Europos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Skandinavijos. Tai medžioklės turizmas, kuriam užsidariusi siena su Baltarusija ar Rusija jokios reikšmės. Susidaro įspūdis, kad „Rytų krypties užsidarymas“ čia panaudotas kaip universalus pateisinimas, tinkamas bet kokioms institucijos sprendimų motyvacijoms – dar vienas pavyzdys, kai forma ima pirmauti prieš turinį: argumentas skamba rimčiau, tačiau praktiškai jis nepaaiškina sprendimo.

Visos šios detalės neatsitiktinai sukelia platesnių diskusijų. Medžiotojų bendruomenėje pastaruoju metu vis dažniau girdimi klausimai, ar medžioklės lapas, kaip toks, apskritai yra reikalingas. Klausimas tampa aktualesnis būtent tokiose situacijose, kai institucijos negali užtikrinti efektyvaus sistemos veikimo, o pati bendruomenė apie esminius funkcionalumo pakeitimus net nėra informuojama.

Medžioklės lapas šiuo metu yra įrankis, leidžiantis medžiotojui teisėtai įforminti medžioklę. Jei skaitmeninis variantas neveikia patikimai miške, kur nėra interneto ryšio, jis pražudo savo praktinę prasmę. O sistemos siūlomas alternatyvus sprendimas – skambinti telefonu – tampa beveik neįmanomas, nes ten, kur nėra interneto, dažniausiai nėra ir mobiliojo ryšio.

Galbūt verta pradėti diskutuoti, ar apskritai medžioklės lapas kaip privalomas dokumentas dar yra reikalingas? Jei skaitmeninė sistema nekelia pasitikėjimo, o popierinė forma tik dubliuoja apskaitą ir kuria papildomus biurokratinius kontrolės sluoksnius – ar tikrai šis dokumentas būtinas, ar tiesiog tęsiamas senas reglamentavimas, neatsižvelgiant į pasikeitusią realybę?