2004-ųjų metų pavasarį „Lietuvos ryto televizijos“, tuomet „Vilniaus televizijos“, eteryje pasirodė laida medžiotojams „Girių takais“. Dešimtąjį sezoną pradėsiančio projekto vedėją Eugenijų Tijušą kalbino portalo lzinios.lt žurnalistai.
– Paaiškinkite man, nemedžiojančiam žmogui, kodėl jums patinka medžioti?
– Tai – bendravimo su gamta būdas. Tai – emocijos, bendravimas su bendraminčiais. Bet to, pagal išsilavinimą esu biologas ir puikiai žinau, kokią vietą gamtoje užima šiuolaikinė medžioklė, išmanau gamtos procesus, žinau, kas joje vyksta.
Mano atveju darbas sutampa su pomėgiu. Dvigubas malonumas. Yra labai geras posakis: „Jei nenori dirbti, padaryk, kad hobis taptų darbu.“ (Juokiasi.)
– Ką pasakytumėte oponentams, kurie klykia, kad medžioklė yra žudymas, o žudyti blogai?
– Oponentai nekalti dėl savo įsitikinimų. Visuomenė turi labai klaidingą požiūrį į gamtą. Nuo vaikystės „multikais“ į galvą kalamas klaidingas gamtos vaizdelis. Liūtas bendrauja su elniuku, gyvūnai vieni kitus myli – kalbu apie visokius bembius ir simbas. Tai toli nuo realybės. Tokios tolerancijos miške nėra ir negali būti.
– Jums negaila medžioti stirnas?
– Paprastai pilietis gyvūnėlius susidėliojęs į „geriečių“ ir „blogiečių“ lentynas. Ar girdėjote, kad kas nors gintų žiurkių teises? Jos šlykščios, baisios ir dar vagiliauja. Užmušti musę ar širšę – gerai, bet kažkurioje lentynoje yra geri padarai, kuriuos reikia mylėti iki nualpimo. Klasikinis pavyzdys – stirna. Turiu trisdešimtiems metų medžiotojo ir medžioklės propaguotojo praktikos. Per tiek metų neteko išgirsti klausimo: „Ar tau negaila sumedžioti šerną?“ Bet stirna! Už ką medžioti stirną? Ji graži, jos akys didelės – iš tikrųjų labai gražus gyvūnas.
