Paplitimas. Lietuvoje įprasta, bet pastaruoju metu retėja.
Išvaizda, matmenys. Viena mažiausia Lietuvos ančių, šiek tiek didesnė už rudagalvę kryklę. Plaukiančioji. Kūno masė 0,2-0,5 kg. Dryžgalvės kryklės veidrodėlis blankiai žalias, o plasnojamųjų plunksnų stiebai šviesūs. Tai vieninteliai požymiai atskirti šių rūšių patinus poilsio apdaru ir pateles. Kryklių skrydis labai greitas. Pabaidyta staigiai keičia kryptį.
Buveinė. Įvairūs vandens telkiniai. Vengia miškingų vietovių. Dalis jų lieka žiemoti neužšąlančiuose vandens telkiniuose
Maistas. Maistą paprastai renka ne iš giliau nei pasiekia ištiesusios kaklą. Mityboje vyrauja augalinis maistas. Lesa jaunus augalų daigus, pumpurus, lapus, ūglius, žiedus, sėklas, javų grūdus (rudenį vakarais, jau temstant jos skrenda į miežienas, ir kvietienas maitintis, ypač jei jose yra vandeniu apsemtų plotelių). Vasarą minta ir gyvulinės kilmės maistu.
Veisimasis. Lizdai ant žemės. Lizdai susukti iš pernykštės sausos augalijos. Jaunikliai tipiški viščiukiniai. Jie jau pirmą ar antrą dieną apleidžia lizdą, į kurį vėliau negrįžta. Nuo pat pirmos dienos bėgioja, plaukioja, nardo. Maitinasi savarankiškai. Patelė juos tik vedžioja, šildo, perspėja apie pavojų.
Priešai. Nemažai kiaušinių ir dar nespėjusių ūgtelėti jauniklių sulesa varniniai paukščiai, nendrių lingės, suėda mangutai, kanadinės audinės
Medžioklė. Medžiojamos sėlinant, tykojant, iš valties. Galima naudoti ančių profilius, maketus. Privaloma medžioti su medžiokliniu (rekomenduotina su paukštiniu) šunimi. Šaunama 3-3,5 mm šratais. Naudojama mėsa. Medžioklės terminai- dryžgalvės kryklės medžiojamos nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.
