Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Dronai medžioklėje? Netgi labai realu!

Turinys:

Nors pavadinimu kvadrokopteris šiuolaikinio drono giminaitis žinomas jau gana seniai, būtent per keletą pastarųjų metų jis buvo stipriai technologiškai išvystytas ir tapo labai populiarus. Anksčiau, kad droną pakeltų ir išlaikytų ore, pilotas turėdavo tam tikrą laiką pasitreniruoti ir įgusti, todėl šios skraidyklės būdavo tik keleto modernių jaunuolių pramoga.

Dabartiniuose dronuose įmontuoti kompasai, giroskopai, GPS ir daugybė kitų jutiklių, taigi juos pilotuoti tapo labai lengva. Nustačius minimalų ir maksimalų skrydžio aukštį bei tolį, skraidyklę pilotuoti be rūpesčių galima patikėti ir vaikui. Be to, dabartiniai dronai gali išvengti ore sutinkamų kliūčių ir visuomet grįžti pas šeimininką spustelėjus atitinkamą mygtuką, jeigu baterija senka ar dėl kokių priežasčių dingsta ryšys su valdymo pulteliu. Dar apie technines galimybes: skrydžio atstumas – iki 7 km, greitis – iki 60 km/h, skrydžio trukmė – beveik pusvalandis. Per skrydį drono valdymo pultelio ekrane rodomas aukštos skiriamosios gebos vaizdas, kurį galima įrašyti ar tiesiogiai transliuoti.

Taip trumpai techniškai galima apibūdinti vieną paklausiausių universaliųjų mėgėjų dronų DJI Mavic Pro. Kodėl universalusis? Nes daugelis dronų jau iš pradžių konstruojami kokiai specialiai reikmei. Pavyzdžiui, yra asmenukių arba sportiniai dronai, dalyvaujantys lenktynėse. Štai Latvijoje sukurtas AirDog skirtas sekti ir filmuoti, kaip slidininkas daro posūkius, leisdamasis nuo kalno.

Vystantis technologijoms, šias ribas atskirti darosi vis sunkiau, nes daugelis universaliųjų dronų turi ir sekimo funkciją, o pamojus ranka – ir asmenukę padarys. Kaip šiuos techninius rodiklius ir funkcijas naudoti medžiotojo kasdienybėje? Minėtasis DJI Mavic Pro per vieną skrydį sugeba aprėpti 50 hektarų rugių lauką. Vis dėlto šis dydis labai priklauso nuo to, kiek tikslūs norėsite būti, kokiu būdu ir kokiame aukštyje skrisite. Pasitelkę specialią programą skrydžius kiekvienam tiriamam laukui galime paruošti jau namuose prie kompiuterio, naudodami kažką panašaus į Google žemėlapius. Ir čia vėl galimybės – arba skrydžių linijas sužymime patys, arba tiesiog apibrėžiame lauko perimetrą, ir programa pasirinks, kaip dronas turi skristi, kad ištirtų pageidaujamą plotą. Jeigu to maža, programoje galime nurodyti, kuriame lauko kampe dronas bus ilgiau, aukščiau, žemiau ir kokiu rakursu padaryti tuziną fotografijų.

Taip paruošus savo medžioklės plotuose esančių laukų šablonus, medžiotojui belieka atvažiuoti prie lauko, nuspausti mygtuką „Kilti“ ir ekrane stebėti, kas ten vyksta. Dronas namų vietą (medžiotoją) suras automatiškai ir nutūps. Medžiotojui telieka jį nugabenti iki kito lauko krašto. Taip galima per labai trumpą laiką ištirti didžiulius plotus. Aišku, visa tai galima atlikti ir rankomis – apskraidyti kiekvieną pasirinktą lauką ar proskyną. Su dronu galima apskraidyti ir apžiūrėti viską: kirtimus, bebrų užtvankas, žalos vietas, jei tik teritorijos nedengia tankiai apaugę medžiai.

Kai kurie patyrę pilotai yra įgudę skraidyti ir miško masyvuose, bet ten įrenginys nebetenka prasmės – nebepanaudojamas platus vaizdas iš viršaus ir apžiūrėjimo (skrydžio) greitis.

Nufilmuoti vaizdai ir nuotraukos saugomi ir drone esančioje atminties kortelėje, ir mobiliajame telefone. Juos vėliau galima smulkiau peržiūrėti kompiuteryje ir atrinkti reikiamus. Galbūt gauta medžiaga pravers planuojant efektyvesnę medžioklę.

Vienas teigiamų drono naudojimo pavyzdžių žemės ūkyje – dronu apžiūrėti laukus prieš pjaunant žolę ir imant derlių. Tokią praktiką medžiotojų kolektyvai Vokietijoje pradėjo taikyti jau prieš kelerius metus. Ypač tai aktualu kalbant apie ką tik gimusius stirniukus, nes šis laikas neretai sutampa su aktyviu šienavimu. Stirniukas, pajutęs grėsmę ir išgirdęs pjaunamosios mašinos garsą, stengiasi pasislėpti žolėje, o ne bėgti. Be to, Vokietijoje stirnų jauniklių gelbėtojai šiai akcijai gauna kasmetinę kelių milijonų eurų valstybės paramą. 2016 metais taip buvo išgelbėta apie 20 000 gyvūnų.

Tokią praktiką iš kaimynų dabar perėmė ir čekų medžiotojai bei ūkininkai. Ir medžiotojų būreliui dronai labai praverstų tiriant medžioklės teritoriją ir vykstant kokiai neteisėtai veiklai. Tokiais atvejais itin praverčia drono diskretumas, judėjimo greitis ir galimybė filmuoti bei fotografuoti. Taigi, progresas nesustabdomas. Norime to ar ne, bet greičiausiai tik laiko klausimas, kada šis įrenginys atskris ir į medžioklę.

Telieka norėti, kad tai nebūtų nelaukta staigmena ar įvykis, ir medžiotojas žinotų, kaip ir kam dronus pasitelkti ir kur jų naudoti kategoriškai neleistina. Pagal 1944 m. gruodžio 7 d. Tarptautinės civilinės aviacijos konvenciją ir Aviacijos įstatymą, dronas yra bepilotis orlaivis. Tai reiškia, kad jo naudojimą reglamentuoja daugybė tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų. Kai kuriose šalyse teisės aktai dėl bepiločių orlaivių yra labai detalūs, be to, jie pasiteisino praktikoje, tačiau daugumoje šalių taisyklės labai paviršutiniškos arba pasenusios. Europos vizija yra dronų skrydžius padalyti į tris kategorijas: atvirąją, specifinę ir sertifikuotąją.

Atvirojoje kategorijoje saugumą numatyta pasiekti atitinkamais konstrukciniais ir eksploataciniais dronų apribojimais, taip pat konkrečiais atvejais, nustatančiais, kas, kur, kada ir kaip gali skristi. Prižiūrinti institucija – policija. Prireikus atlikti skrydį ne pagal nustatytus atvirosios kategorijos reikalavimus, būtų taikoma specifinė kategorija. Šiuo atveju reikėtų kreiptis į atitinkamas institucijas.

Sertifikuotajai kategorijai, kai bendroji drono pakilimo masė viršija 25 kg, taikomos daug griežtesnės taisyklės, prilyginamos pilotuojamai aviacijai. Turint omenyje, kad medžioklės ūkiui įsigytas dronas galėtų būti naudojamas ir grynai kasdienėms reikmėms – fotografuoti ir filmuoti ne medžioklės plotuose, toliau pateikiamas nedidelis pagrindinių reikalavimų apibendrinimas.

Ką ir kaip pasirinkti?
Įvairių dronų modelių galimybės yra beveik begalinės, ir atrodo, kad vienintelis ribojantis veiksnys yra piniginės storis. Apžiūrint dronų pasiūlą, bet kurį pirkėją suglumins didžiulis kainų diapazonas – nuo 20 iki net 10 000 eurų. Žinomiausi gamintojai – DJI, Parrot, GoPro. Dabartinėmis globalizacijos sąlygomis retai sutinkamas reiškinys, bet DJI apima apie 50 procentų bendrosios dronų rinkos. Svarbu ne tik tai, kokioms reikmėms konkretus dronas buvo projektuotas, šio drono tolimojo veikimo ir ilgaamžiškumo parametrai, bet ir jo valdymas bei programinė įranga. Čia kaip pavyzdį būtų galima minėti funkcionalumą, kuris gali stipriai paveikti tai, kaip sunku bus pilotuoti konkretaus modelio droną. Taip pat – ar dronas gali savarankiškai ir tiksliai kyboti ore, ar jo poziciją reikia nuolat koreguoti?

Tekstas: MARTINIS DADEIKAS
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 5 / 5. Balsavo: 1

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Merger Duo NXP50
Pirmieji „Pulsar“ multispektriniai žiūronai!

Žiūrėti apžvalgą