Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

D.Grybauskaitė prašo spręsti vilkų medžioklės klausimą

Turinys:

Lietuvoje jau sumedžiota 30 vilkų ir kuo daugiau jų pavyksta nukauti medžiotojams, tuo aštresnės kyla diskusijos dėl jų populiacijos dydžio. Ką apie jų adresu plaukiančias peticijas mano Prezidentė ir naujasis Aplinkos ministras?

Praėjusią savaitę Prezidentei bei Aplinkos ministrui įteiktoje peticijoje reikalaujama atšaukti Aplinkos ministro įsakymą dėl 50 -ies vilkų medžioklės kvotos. Neseniai aplinkosauginių organizacijų koalicija paskelbė dar vieną kreipimąsi į Aplinkos ministrą.

Jame dėstoma, jog dalis ministerijos darbuotojų patys leidžia laisvalaikį medžioklėse, tad priimdami sprendimus dėl vilkų medžioklės galimai painioja viešuosius ir privačius interesus. Naujasis Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigia, jog yra dvi priešingos nuomonės dėl vilkų medžioklės ir jis ieškos „saliamoniško“ sprendimo.

Prezidentė dėkinga už pastangas


Prezidentė į peticiją reagavo perleisdama problemą spręsti Aplinkos ministrui.

„Atsižvelgdama į peticijoje išsakytą žmonių susirūpinimą ir prašymą, Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė kreipėsi į aplinkos ministrą V. Mazuronį, išnagrinėti ir spręsti šį klausimą. Pagal Peticijų įstatymą gauta peticija perduota nagrinėti ir Vyriausybės Peticijų komisijai“, – teigė Prezidentės spaudos tarnybos atstovai.

Šalies vadovė dėkinga už pilietinę poziciją ir pastangas užtikrinti gyvūnų apsaugą.

Medžiotojai nemedžiodami patirtų žalą
„Aplinkos ministerijos atstovai teismui (dėl vilkų medžioklės kvotos vis dar vyksta teisminiai ginčai, – red. past.) teigia, jog „negalėdami medžioti vilkų, žalą patirs medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojai, kurie, mokėdami valstybei nustatytus mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, negalės pilna apimtimi realizuoti savo teisių ir naudoti potencialiai galimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius“, – kreipdamasis į ministrą Aplinkos ministerijos teiginius citavo Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos pirmininkas Kęstutis Navickas. – Tokiu būdu Aplinkos ministerija aiškiai parodo, kad užuot rūpinusis biologinės įvairovės apsauga, ką ji turi daryti pagal LR Vyriausybės jai deleguotas funkcijas, labiau rūpinasi dalies gyventojų (medžiotojų) laisvalaikiu. Matant tokią Aplinkos ministerijos argumentaciją, kai medžiotojų interesai pateikiami aukščiau už siekį palaikyti natūralų ekosistemos stabilumą ir tarptautiniu mastu saugomo gyvūno populiacijos išsaugojimą, kyla abejonės, ar biologinės įvairovės išsaugojimo politikos prioritetai tinkamai nustatomi ir tinkamai įgyvendinami.“

Sprendimui trūksta duomenų

„Yra dvi nuomonės. Viena tų, kurie mano, kad vilkų populiacija turėtų būti labiau saugoma. Kita pusė – žemdirbiai, kurie patiria nuostolius (dėl vilkų, – red. past.) ir jie laikosi priešingos nuomonės. Kol kas viceministras Linas Jonauskas susitiko ir išklausė organizacijos „Baltijos vilkas“ argumentų. Jie sutarė, kad pirmiausia reikėtų dar kartą tiksliai suskaičiuoti vilkus. Nes „Baltijos vilko“ turimi duomenys liečia tik valstybinius miškus. Kiek vilkų yra privačiuose miškuose? Tokių duomenų nėra. Priimant vienokius ar kitokius sprendimus, reikėtų išklausyti visas nuomones ir, svarbiausia, patikslinti duomenis, nes mes kalbame apie medžiojamų vilkų skaičių. Ką galime nuspręsti, jei viena pusė pateikia vienokius skaičius, kita – kitokius?“ – neužimdamas nei vienos, nei kitos pozicijos kalbėjo Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Aplinkos ministras tikino, kad sprendimo priėmimas neužsitęs. Išklausius įvairias nuomones, patikslinus duomenis, kiek Lietuvoje iš tiesų yra vilkų, sprendimas dėl jų medžioklės kvotos turėtų būti priimtas per kelias savaites. Jis pridūrė, kad džiaugiasi aktyviais piliečiais, kurie stengiasi apginti vilkų gyvybes.

Medžioklės tradicijų puoselėjimui – nemenkos sumos
Kreipimesi į Aplinkos ministrą atkreipiamas dėmesys, kad nors Lietuva yra gavusi medžioklės išlygas, vilkas išlieka ES Buveinių direktyvos ir Berno konvencijos tarptautiniu mastu saugoma rūšimi.

„Aplinkos ministerija be viešųjų pirkimų konkurso sudarė 11 mln. 813 tūkst. vertės sutartį su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija projektui „Retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas“. Kyla klausimas, kodėl nebuvo vykdomas viešasis konkursas? Aplinkos ministerijos iniciatyva reguliariai skelbiami konkursai viešinimo paslaugoms atlikti siekiant puoselėti medžioklės kultūrą ir tradicijas. Tačiau nėra įgyvendinamos priemonės, leidžiančios mažinti vilkų daromą žalą galvijininkystei. Todėl esame priversti konstatuoti, kad pernelyg dažnai Aplinkos ministerijos sprendimai nėra pagrįsti ir nesiderina su biologinės įvairovės išsaugojimo prioritetų įgyvendinimu“, – piktinasi Aplinkosaugos organizacijų koalicija.

Ministras – ne medžiotojas
Šiame rašte taip pat rašoma, kad dalis Aplinkos ministerijos darbuotojų, turinčių medžiotojo bilietus, ministerijoje užima vadovaujančias pozicijas. Aplinkosaugos organizacijos įžvelgia interesų konfliktą, kai tokie žmonės priima sprendimus dėl vilkų medžioklės.

„Galiu pasakyti tik tiek – aš nemedžioju. Nė karto nedalyvavau medžioklėje. Manau, kad pirmi mūsų žingsniai – susiję su brakonieriavimu, iš dalies ir su medžiokle, akivaizdžiai rodo, jog nesiruošiame ginti jokių interesų grupių. Stengsimės ieškoti išmintingiausio sprendimo, negindami jokių interesų, remsimės ne emocijomis, o detaliai surinkta informacija, – kalbėjo V. Mazuronis.

Paklaustas apie galimas kompensacijas ūkininkams dėl papjautų gyvulių Aplinkos ministras priminė, jog žalą valstybė turėtų atlyginti, tačiau tai reiškia, jog už ūkininkų nuostolius mokėsime mes visi.

„Valstybė – tai viskas, ką mes, visi Lietuvos piliečiai, sunešame į vieną krūvą. Todėl ir reikia ieškoti išmintingų sprendimų. Žinoma, sprendimą, kuris tiktų visiems, bus sunku rasti, tačiau maksimalaus kompromiso reikia ieškoti“, – situaciją įvertino V. Mazuronis.

Vilkai bus skaičiuojami dar kartą
Viceministras Linas Jonauskas, kuriam pavesta kuruoti vilkų klausimą, teigė, jog konfliktas iš esmės ir kyla dėl vilkų skaičiaus. O niekas tiksliai negali pasakyti, kiek vilkų yra privačiuose miškuose, nes jie suskaičiuoti tik valstybiniuose.

„Atsižvelgdami į nevyriausybinių organizacijų išsakytas pastabas šiandien būtent ir inicijuojame vilkų apskaitą tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose. Aš jau pasirašiau įsakymą, kad urėdijos pradėtų ruoštis vilkų apskaitai valstybiniuose miškuose. Dėl apskaitos privačiuose miškuose bus skelbiamas konkursas ir jį laimėjusi organizacija, bendradarbiaudama su urėdijomis, tuo pačiu metu turės atlikti tą vilkų apskaitą. Jau šiandien ar rytoj ant mano darbo stalo gulės šio konkurso specifikacijos. Kai visa tai bus padaryta, turėsime labai tikslų šiuo metu Lietuvoje esančių vilkų skaičių. Vilkų populiacijos reguliavimo planas buvo parengtas kartu su mokslininkais, tad, gavus skaičius, ir bus aišku, ar vilkų medžioklės kvota yra nepagrįsta, ar jų skaičius – perteklinis, keliantis grėsmę žmonių gyvuliams“, – būsimus ministerijos veiksmus apibrėžė L. Jonauskas.

Tiesa. vilkų apskaitai būtinai reikia šviežio sniego. Ji turi būti vykdoma du savaitgalius iš eilės. Todėl, žvelgiant į oro prognozes, vilkus pavyks suskaičiuoti tik vasario mėnesį. L. Jonauskas viliasi, jog rezultatai iš visų rajonų suplauks greitai.

Papjautų gyvulių skaičius auga

„Jei kalbame apie kokius 500 vilkų Lietuvoje, tai kiek ten gali trukti susisteminti visus tuos duomenis? Iš ministerijos pusės stengsimės paspartinti tą apskaitą, nes jei pasirodytų, kad vilkų yra mažiau, nei galvota, reikėtų iš karto stabdyti jų medžioklę“, – dėstė viceministras.

Iš viso per 2011-uos metus vilkai visoje Lietuvoje sudraskė 33 karves, 180 avių, 24 ožkas ir 10 šunų. Daugiausia gyvulių nuo plėšrūnų dantų žuvo Alytaus, Biržų, Molėtų, Kupiškio, Pasvalio, Prienų, Vilkaviškio bei Zarasų savivaldybėse. Biržų savivaldybėje buvo sudraskyti ir 8 šunys.

Per 2010-uosius metus visoje Lietuvoje buvo sudraskyta apie 150 gyvulių, taigi vilkų padaroma žala išaugo. Juos sisteminantis Aplinkos ministerijos specialistas bei gamtininkas Selemonas Paltanavičius mano, kad ne apie visus gyvulių papjovimo atvejus pranešama, nes valstybė šių nuostolių ūkininkams nekompensuoja.

Grynas

 

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą