Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

B.Bradauskas: visuomet balsuoju už medžiotojams palankius sprendimus

Turinys:

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narių visuotiniame suvažiavime balandžio 10-ą dieną nauju draugijos pirmininku išrinktas Seimo narys Bronius Bradauskas. Iki tol ilgą laiką iki šių metų vasario mėnesio šias pareigas ėjo prof. Rimantas Benetis.

Seimui jau per artimiausią mėnesį ruošiantis priimti naujas Medžioklės įstatymo pataisas GRYNAS.lt domėjosi, ar Seimo narys gali eiti tokias pareigas visuomeninėje organizacijoje, kaip vertinamas jo balsas ir pasisakymai su medžiokle susijusių įstatymų svarstyme.

Balsuoti turi bent 70 Seimo narių. Jei visus medžiotojus nušalintume, galime atsidurti tokioje situacijoje, kai išvis nieko negalėsime daryti – neužteks balsų!

A. Salamakinas: pensininkai balsuoja priimant pensijų įstatymus
Seimo procedūrų ir etikos komisijos atstovas teigė, jog Seimo nariams formaliai nėra draudžiama būti visuomeninių organizacijų nariais, tačiau kai pradedamos eiti vadovaujančios pareigos, gali kilti interesų konfliktų.

Šiai komisijai anksčiau pirmininkavęs, o dabar Aplinkos apsaugos komitetui vadovaujantis Algimantas Salamakinas teigė, jog paskutinį kartą jam viešint Konstituciniame teisme buvo išaiškinta, jog Seimo nariui negalima drausti būti visuomeninės organizacijos nariu ar vadovu, tiesiog apribojamos kai kurios jo funkcijos: jis negali pasirašinėti sutarčių su banku, priimti ir atleisti darbuotojų, negali vaikščioti į teismus.

„Sutinku, kad atvejis ypatingas. Nors man tenka į priekį stumti tą įstatymą (Medžioklės, – red. past.), ačiū Dievui, aš nemedžioju. Manau, tai pliusas, nes galbūt tuomet irgi būtų prikišamas interesų konfliktas, – teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. – Jeigu kalbant apie viešų ir privačių interesų derinimą, tai Seime nemažai yra ir pensininkų, tačiau mums tenka priiminėti įvairius įstatymus, susijusius su pensijomis, jų dydžiu. Be abejonės medžiotojai Seimo nariai turi tam tikrą interesą, bet jų nušalinti nuo šio įstatymo negali. Nes tai ne uždarbis, ne kas kitas – tai hobis. Be to, balsuoti turi 70 Seimo narių.
Jei visus medžiotojus nušalintume, galime atsidurti tokioje situacijoje, kai išvis nieko negalėsime daryti – neužteks balsų!“

Seime – trečdalis medžiotojų?
Paklaustas, ar tiesa, jog trečdalis Seimo narių yra medžioklės mėgėjai, Aplinkos komiteto pirmininkas patvirtino, jog galima taip teigti.

„Jei taip suvienyti visus – nuo dešinės ir kairės, ir centrą, tai manau apie 30-40 medžiojančių Seimo narių surinktume. O gal ir daugiau. Būtų įdomu suskaičiuoti tiksliau“, – skaičiavo A. Salamakinas.

Jis prisiminė, jog prieš 8-erius metus kai po Seimo salę „klaidžiojo“ senoji Medžioklės įstatymo redakcija, Etikos ir procedūrų komisija iš tiesų svarstė, ar nušalinti visus medžiojančius Seimo narius nuo balsavimo.

Kitame suvažiavime pakeisime ir įstatus, kad visiems būtų aišku, jog draugijos pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais. Visus ūkinius klausimus tvarko ir atlyginimą gauna pavaduotojas.

„Gi tas įstatymas buvo 8-eriems metams įklampintas ir nebuvo išdrįsta jo pateikti Seime. Nors Konstitucinis teismas pasisakė, kad turi būti kažkokios ir miško savininkų teisės, bet įstatymas buvo nukištas į stalčių. Ir dabar jis yra toks „kompromisinis“ – nėra visiškai patenkinti nei medžiotojai, nei miškų savininkai. Bet nors kiek nors pajudėjome į priekį. Kaip Aplinkos komiteto pirmininkas jaučiu pareigą, kad tai, ką išsakė Konstitucinis teismas, reikia nors dalinai įgyvendinti“, – apie daugiausia diskusijų sukėlusias Medžioklės įstatymo pataisas kalbėjo A. Salamakinas.

Medžiotojus atstovauja jau 40 metų
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas teigė pats dalyvavęs medžiotojų suvažiavimo antroje dalyje ir aiškinęsis, kiek asmeninės naudos galima gauti iš tokio hobio.

„Jei sumedžioja šerną, na, kilogramas šernienos kainuoja 40 litų. Tokius duomenis jie man pateikė. Tad manau, kad tai tikrai daugiau hobis, nei pelno siekimas. O vieną Bronių nušalinti… (nuo balsavimo, – red. past.) nežinau… Jokiu būdu ne dėl to, kad jis man partijos kolega, bet todėl, kad tuomet turėtume ir kitus nušalinti. O šiaip yra juk ir kitų visuomeninių organizacijų atstovų Seime,“ – dėstė A. Salamakinas.

Pats Bronius Bradauskas taip pat teigė jokio interesų konflikto neįžvelgiantis.

„Nematau jokio interesų konflikto. Medžiotojas esu jau 40 metų ir visą tą laiką esu medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos narys. Ne priklausymas kokiai nors organizacijai tai lemia,“ – teigė naujasis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas. Paklaustas, ar visą tą laiką priimant įstatymus atstovauja medžiotojų balsą, jis atsakė: „Be abejo!“.

B. Bradauskas tikino, jog LMŽD pirmininkas negauna jokio atlyginimo, netvarko jokių su finansais susijusių dokumentų. Balandžio 11-osios rytą jis pasirašė raštą, kuriuo visus ūkio klausimus perdavė kuruoti draugijos pirmininko pavaduotojui Eugenijui Tijušui.
Kiekvienas nori ant savo žemės lopinėlio, vieno ar dviejų turimų hektarų, šauti žvėrį. Taip per du metus išnaikinsime savo žvėris.

„Kitame suvažiavime pakeisime ir įstatus, kad visiems būtų aišku, jog draugijos pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais. Visus ūkinius klausimus tvarko ir atlyginimą gauna pavaduotojas“, – teigė Seimo narys.

Savininkai nori iššaudyti per savo žemę šuoliuojančius žvėris?
Didžiausias ginčas kuriant Medžioklės įstatymo pataisas kilo tarp žemės bei miškų savininkų ir medžiotojų. B. Bradauskas dėl galimybės savininkams medžioti buvo kategoriškas:
„Ne, niekada nesutikčiau su tokiu punktu. Yra nustatyta tvarka, ji veikia visose šalyse. Tarp kitko vienos tarptautinės medžiotojų organizacijos (STIC) Lietuva yra pateikiama pavyzdžiu, kaip reikia tvarkyti įstatymus, kad būtų užtikrintas žvėrių populiacijos išlikimas, – kalbėjo B. Bradauskas. – Antras dalykas – privatininkai kalba, kad turėtų būti sudarytos sutartys su jais (dėl leidimo medžioti jų žemėje, – red. past.), bet jokio sutarties objekto nėra ir negali būti. Pagal gyvūnijos įstatymą, gyvūnija priklauso valstybei. Pasirašyti sutartį, kad būtų galima praeiti per savininko žemę? Tuomet visoje Lietuvoje reikėtų sudarinėti sutartis kiekvienam, kas panorėtų pereiti per kieno nors lauką ar mišką… Iki absurdo galime prieiti“, – kalbėjo B. Bradauskas.

Jis pridūrė, jog išdiskutuotas ir jau priėmimui parengtas Medžioklės įstatymas yra gana tikslus, su juo „viskas tvarkoj“.

Vis dėlto, B. Bradausko teigimu, jame numatytos teisės žemės savininkams, „kurių nėra įteisinta jokioje kitoje valstybėje.“

„Kiekvienas nori ant savo žemės lopinėlio, vieno ar dviejų turimų hektarų, šauti žvėrį. Taip per du metus išnaikinsime žvėris ir vešime vaikus stirnos ar šerno parodyti kur nors į Latviją ar Estiją“, – piktinosi miško ar žemės savininkų reikalavimais Seimo narys.

Medžiotojai – atvira bendruomenė
Jis taip pat paneigė sklandančius gandus, jog medžiotojai yra gana uždara bendrija.
„Medžiotojų bendruomenė nėra uždara. Ir ji yra būdas savo hobiui realizuoti, laisvalaikio praleidimo būdas. Jeigu kas nors į tai žiūri, kaip į kokią nors naudą, pavyzdžiui, kaip gauti mėsos, tai klubai tokių žmonių, kuriems tik mėsos reikia, ir nepriima į savo gretas, – kalbėjo LMŽD pirmininkas. – Medžiotojai visų pirma turi rūpintis gyvūnija, vykdyti selekcinius darbus, šėrimus. Tie žemės savininkai, kurie labiausiai kelia „šaršalą“ yra 5 ar 4. Daugiau niekas nei debatų kelia, nei ginčų. Draugija – kaip ir kiekviena visuomeninė organizacija – žmogų priimi, arba ne. Jeigu jis nori padėti, prisidėti, gausinti fauną – priimam, kodėl gi ne?.“

Manoma, kad dėl Medžioklės įstatymo pakitimų Seime bus apsispręsta per artimiausią mėnesį.

Autorė: Inga Labutytė
Grynas

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą