Prieš susitikdamas pokalbiui su Aleksandru Belskiu žinojau tik tiek, kad jis atstovauja visame pasaulyje garsiai ir prestižinei aukštos kokybės optikos gamintojai – kompanijai SWAROVSKI OPTIK, nes teko dalyvauti viename šios kompanijos gaminių pristatyme; dar su Aleksandru buvau susitikęs kulkinio šaudymo lygiavamzdžiais šautuvais varžybose „Zala arms Leader Sport“. Taip pat žinojau, kad Aleksandras yra „long-range“ (ilgo nuotolio – aut. past.) šaudymo propaguotojas. Pokalbį jaukiuose jo namuose Tarandėje pradėjome prisistatymu skaitytojams.
– Prašom prisistatyti žurnalo skaitytojams.
– Esu sūnus, tėvas, gyvenu Vilniuje. Nuo vaikystės domiuosi ginklais ir mėgstu šaudyti, palyginti nesenai „susirgau“ medžiokle – 2002 m. tapau medžiotoju. Dabar jaučiuosi „susirgęs“ dar viena „liga“ – fotomedžiokle. Džiaugiuosi dirbdamas širdžiai mielą darbą, sutampantį su mano pomėgiais, esu kompanijos SWAROVSKI OPTIK vadybininkas Vidurio ir Rytų Europos šalims. Bendrauju su Baltijos šalių, Baltarusijos, Ukrainos ir Bulgarijos partneriais organizuojant kompanijos produkcijos pardavimą. Kasdieniame gyvenime bendrauju lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis.
– Trumpai papasakok apie šią kompaniją.
– 1895 m. Wilhelmas Swarovskis Wattenso miestelyje Tirolio žemėje (Austrija) įkūrė kompaniją SWAROVSKI ir su savo paties išrastomis bei sukurtomis staklėmis pradėjo stiklo ir brangakmenių apdirbino verslą. Jo sūnus Danielis Swarovskis 1935 m. sukūrė savos konstrukcijos žiūronus, o 1949 m. Absamo miestelyje įkūrė įmonę SWAROVSKI OPTIK. Šiuo metu SWAROVSKI grupę valdo jau penktoji Swarovskių šeimos karta. Kompanijos metinė apyvarta 2011 m. buvo 2,87 mlrd. eurų. – SWAROVSKI OPTIK gaminiai: optiniai stebėjimo prietaisai – stebėjimo vamzdžiai (teleskopai), žiūronai; optiniai taikikliai medžiotojams ir sportininkams; optoelektroniniai prietaisai – tolimačiai, žiūronai su integruotu lazeriniu tolimačiu, naktinio matymo monokuliarai; įvairūs priedai, suteikiantys galimybę daryti puikias nuotraukas iš didelio atstumo per stebėjimo vamzdžius (teleskopus). Kompanijos biuras yra Austrijoje, Absamo miestelyje prie Insbruko, oficiali kalba biure – anglų. Kompanijos pasaulėžiūra: „Pasaulis priklauso tiems, kurie gali įžvelgti grožį. Įvertinkite kiekvieną akimirką. Pamatykite tai, kas nematoma.“
– Kaip ir kada tapai medžiotoju?
– Dar ankstyvoje paauglystėje įgijau pakankamai gerą šaudymo į judančius taikinius pasirengimą, nes lankiau sportinio šaudymo iš mažo kalibro šautuvų būrelį „Dinamo“ bazės šaudykloje Kalnų parke, ten praleidau daug gražaus laiko. Šaudydavome į „bėgantį šerną“ mažo kalibro šautuvais su optiniais taikikliais. Pirmą pratybų pusmetį šaudymo trenerio padėjėjas, buvęs šio būrelio šaulys ir atitarnavęs desantiniuose daliniuose, kartais reikalaudavo labai griežtai laikytis nurodymų (pavyzdžiui, šaudant su optika neužmerkti kairės akies ir taikinį stebėti abiem akimis), o už kiekvieną klaidą skirdavo fizines bausmes, tai buvo gana veiksminga priemonė siekiant rezultatų. Dalyvavau tuometės Tarybų Sąjungos čempionato varžybose ir pasiekiau neblogų rezultatų. Tarp mano draugų ir giminaičių nebuvo medžiotojų, apie medžioklę žinojau tik iš knygų ir filmų. Todėl net dirbdamas ginklų parduotuvėje ir daug bendraudamas su medžiotojais dar ilgai dvejojau: man atrodė, kad nesąžininga ir nehumaniška be didelių pastangų iš 100 ar 150 m atstumo nušauti gyvūną nesuteikiant jam šansų išgyventi (treniruodamiesi šaudykloje į plytas šaudydavome iš 400–500 metrų atstumo).
Tokios filosofijos laikiausi prieš tapdamas medžiotoju, nedaug žinodamas apie medžioklę. Vėliau, kelių žmonių paskatintas, tapau medžiotoju, įsitraukiau į šią veiklą, dabar tuo ir gyvenu. Medžioti pradėjau jau dirbdamas UAB „Baltic Arms“ ginklų parduotuvėje ir mano kaip medžiotojo „krikštatėvis“ buvo gamtos apsaugos inspektorius ir aistringas medžiotojas iš Širvintų, a. a. Algis Vinslauskas. Aš – laisvas medžiotojas, jokiam klubui ar būreliui nepriklausau, medžioju pas draugus Kėdainių, Šalčininkų rajonuose, kartais Žemaitijoje – ten per medžioklę su varovais sumedžiojau savo didžiausią šerną, kurio iltys buvo įvertintos sidabro medaliu. Dabar norėčiau medžioti dažniau ir daugiau, bet trūksta laiko, nes apie pusę metų praleidžiu komandiruotėse, visą laiką atima tiesioginis darbas, net namuose kartais jaučiuosi kaip svečias. Tačiau medžioklė „veža“, įsitraukiau į ją ir „susirgau“, o ginklams tiesiog jaučiu silpnybę.
– O kokį kelią nuėjai iki tapdamas tuo, kas dabar esi?
– 1998 m. visai atsitiktinai, radęs skelbimą, įsidarbinau UAB „Vollit“ medžioklės reikmenų parduotuvėje, veikusioje pasaže „Pas Juozapą“. Maždaug po pusantrų metų ši parduotuvė buvo užsidaryta, o aš gavau pasiūlymą dirbti UAB „Baltic Arms“ ginklų parduotuvėje, į ją perėjau kartu su kolega. Dabar jau treti metai dirbu kompanijoje SWAROVSKI OPTIK vadybininku.
– Kada susidomėjai „snaipingu“, t. y. sportiniu šaudymu?
– Dar net nebūdamas medžiotoju. Nuo jaunystės buvau gerai pasirengęs ir mėgau šaudyti iš didelių atstumų, tad su kolega Rolandu Gendiku buvome vieni iš pirmųjų, pradėję kalbėti su medžiotojais apie šaudymą didesniais negu 100 ar 150 metrų atstumais. Dažnam medžiotojui tada atrodėme kaip kokie ufonautai (šypsosi). Žingsnis po žingsnio ir atsirado bendraminčių, dalyvavome pirmosiose „snaipingo“ (situacinio šaudymo įvairiais atstumais – aut. past.) varžybose, kurias organizavo tuometinis NPŠA (IPSC) regiono direktorius Rimondas Kuzminas. Tokioms varžyboms reikia atitinkamos įrangos ir pasirengimo: gerai pažinti savo ginklą, išmanyti šovinio balistiką, tinkamai pasirinkti optiką, gerai žinoti vėjo ir kitą aplinkos įtaką. Reikia turėti kantrybės sulaukti tinkamo momento gaidukui paspausti ir taikliai iššauti, nes taikinai būna nuo 450 iki 600 m atstumu. Be abejo, reikia daug šaudyti, treniruotis, o patirtis įgyjama su praktika. Turėdamas laiko mielai dalyvauju IPSC varžybose, šaudau .45 ACP kalibro „S&W“ revolveriu, o dar labiau mėgstu pastaruoju metu sparčiai populiarėjančias IPSC „Rifle“ rungtis, jose šaudau graižtviniais, dažniausiai pusiau automatiniais ginklais (bazinės AK arba AR platformos).
– Ar turi mėgstamą ginklų gamintoją?
Neteikiu pirmenybės konkrečiam ginklų gamintojo vardui. Buvau prisirišęs prie vieno gamintojo, bet, kaip parodė praktika, laikui bėgant požiūris keičiasi, gamintojai tobulėja ir pasiūlo kai ką naujesnio, įdomesnio. O gal tiesiog atsiranda poreikis keisti ginklą, įvairinti gyvenimą, įgyti kitokios patirties. Šiuo metu naudojuosi įvairių gamintojų ginklais, turiu porą karabinų – .300 „Win. Mag.“ kalibro ir 8x57JS kalibro, kombinuotą šautuvą 20/76, 9,3x74R kalibro. Renkuosi tai, kas man patogu, ko reikia konkrečiai situacijai. Turiu porą lygiavamzdžių šautuvų, bet jie dažniausiai ramiai sau stovi užrakinti seife. Net per medžioklę su varovais jaučiuosi patikimiau ir esu labiau užtikrintas šūvio sėkme, jei šaudau graižtviniu vamzdžiu su optiniu taikikliu.
– O kaip renkiesi šovinius graižtviniam šautuvui?
– Su šoviniais dar paprasčiau (o kartu ir sudėtingiau), nes kiekvienam vamzdžiui reikia rasti jo šovinius, t. y. kas tinka vieno ginklo vamzdžiui, gali visiškai netikti kitam. Žinoma, įsigijęs šautuvą, pasiimu visus įmanomus skirtingų gamintojų šovinius, važiuoju į šaudyklą ir išbandau praktiškai.
– Šautuvus ir šovinius aptarėme. Taigi liko optika.
– (Aleksandras nuoširdžiai nusijuokia, paskui surimtėjęs dėsto savo nuomonę). Šios kompanijos gaminius pasirinkau dar dirbdamas UAB „Baltic Arms“ ginklų parduotuvėje, net nebūdamas SWAROVSKI OPTIK atstovu, ir labai jais džiaugiausi. O šiandien galimybės leidžia naudoti tiktai SWAROVSKI OPTIK gaminius, tai darau su pasimėgavimu ir rekomenduoju kitiems medžiotojams. Laikui bėgant įgyji praktikos ir suvoki, kad yra dalykų (kalbu ne tik apie mūsų kompanijos gaminius), kurių niekas negali pakeisti, o gerą, visame pasaulyje žinomą gaminį ekonomiškai naudingiau įsigyti iš karto, o ne eiti prie jo vis ieškant pigių gaminių ar pakaitalų, nes investuoti pinigai atsiperka teikdami naudojimo malonumą ir žinojimą, kad įsigytas daiktas neapvils svarbiausiu momentu.
– Ar teko medžioti užsienyje?
– Kompanijos SWAROVSKI OPTIK pakviestas porą kartų dalyvavau Austrijos kalnuose rengiamose medžioklėse. Medžiojau laukines kalnų ožkas – gemzes (Alpėse gyvenantis dykaragių šeimos, ožkų pošeimio žinduolis – aut. past.). Medžiojama su jėgeriu – vaikštoma po kalnus ir ieškoma licencijoje įrašyto gyvūno.
Radus reikia prisėlinti per šūvio atstumą. Medžiojamų gyvūnų kalnuose labai daug, tačiau ieškoma tiktai to, kuris įrašytas turimoje licencijoje, o jėgeris, per savo žiūronus apžiūrėjęs bandą, gali duoti ženklą tęsti paieškas toliau. Licencijoje nurodoma ne tik medžiojamo gyvūno lytis, bet ir tikslus amžius, todėl šiai medžioklei vadovauja tiktai profesionalus jėgeris. Gemzių raguoti ir patinai, ir patelės, todėl jiems atskirti reikia specialių žinių, be to, prieš šūvį reikia tiksliai nustatyti ir gyvūno amžių. Medžioklės plotai, kuriuose man teko medžioti, priklauso kompanijai SWAROVSKI OPTIK, ten rengiamos tik komercinės medžioklės arba medžioklės kompanijos svečiams, todėl galioja labai griežtos ir tikslios gyvūnų apskaitos taisyklės. Gyvūnai skaičiuojami šėryklose, kurios yra specialiai įrengtose aikštelėse, ir remiantis apskaitos rezultatus išduodamos licencijos konkretiems gyvūnams sumedžioti. Abu kartus Austrijoje sumedžiojau po gemzę. Pirmasis šūvis – iš 280 m atstumo (ir buvo taiklus). Beje, jėgeris, nustatęs atstumą iki medžiojamo gyvūno, paklausė manęs, ar moku šaudyt, aš juokaudamas atsakiau, kad mačiau, kaip tai daroma. Nušovęs gemzę iš 280 m atstumo pajutau, kad jėgeriui palengvėjo, ir daugiau klausimų nekilo… Antrą kartą gemzę sumedžiojau iš 150 m atstumo, šaudamas dideliu kampu į viršų. Abu kartus medžiojau jėgerio ginklu „Steyr Manlicher“, 270 „Win“ kalibro, su SWAROVSKI Z6i 2-12×50 BT, kuris buvo prišaudytas tose kalnų aukštumose, todėl abejonių dėl ginklo patikimumo nekilo.
– Ar galėtum medžiokles Austrijoje palyginti su medžioklėmis Lietuvoje?
– Mūsų krašte nėra kalnų, todėl nebūna ir tokių medžioklių. Neteko dalyvauti Lietuvoje rengiamose komercinėse medžioklėse, o Austrijos jėgerių žinios tikrai stebina, medžiojamą gyvūną prieš šūvį jie įvertina labai tiksliai. Aišku, jėgeriai naudojasi ne tik savo žiniomis, įgytomis per dešimtmečius, gal net gautomis iš tėvų ar senelių, bet ir SWAROVSKI OPTIK optika, kuri tiesiog nepakeičiama vertinant medžiojamą gyvūną iš didelio atstumo. Jėgeriai Austrijoje – profesionalūs darbuotojai, šis darbas yra jų pragyvenimo šaltinis, dažnai perduodamas iš kartos į kartą. O ten, kur man teko medžioti Lietuvoje, medžioklės organizuojamos gerai ir įdomiai, jose vyrauja normali bendravimo kultūra, dalyvauja įdomūs žmonės, su kuriais visada malonu susitikti ir pašnekėti.
– Mane kaip fotografą domina teleskopai, prie kurių su specialiu adapteriu galima prijungti fotoaparatą. Šiek papasakok apie juos. – Anksčiau teleskopais domėjosi tik šauliai, šaudantys iš didelio atstumo. Kadangi kompanijos credo yra nuolatos tobulinti net tai, kas gerai pagaminta, prieš porą metų SWAROVSKI OPTIK dar patobulino fotoaparatams skirtus adapterius ir teleskopus, kad jais būtų paprasčiau naudotis. Tad dabar kompanijos pasaulėžiūra „Pasaulis priklauso tiems, kurie gali įžvelgti grožį. Įvertinkite kiekvieną akimirką. Pamatykite tai, kas nematoma“ atskleidžiama ne tik medžiotojams, bet ir visiems gamtos mylėtojams, paukščių stebėtojams ir fotografams – su šia įranga jie gali kokybiškai filmuoti ir fotografuoti iš didelio atstumo. Rengiamas net konkursas „Digiscoper of the Year“. Daugiau informacijos galima rasti mūsų internetiniuose tinklapiuose http://ru.swarovskioptik.com ir http://www.digiscoperoftheyear.com, o mudviem atėjus pavasariui reikėtų sujungti savo pajėgas – tavo fotoaparatūrą su mano SWAROVSKI OPTIK teleskopais – ir iš arčiau supažindinti skaitytojus su gamtos stebėjimo galimybėmis.
Susitarę dėl galimybių įgyvendinti Aleksandro pasiūlymą, pakilome į jo darbo kabinetą, įrengtą antrame namo aukšte, ir Aleksandras kompiuterio monitoriuje parodė nuotraukų iš medžioklių Austrijoje bei įvairių sportinio šaudymo varžybų, pasidžiaugė čia kabančia šerno galvos iškamša su įspūdingomis iltimis, aistringai toliau pasakojo apie savo pomėgius. Su Aleksandru atsisveikinau jau mąstydamas apie būsimą pavasario gamtos fotosesiją, būtinai su SWAROVSKI OPTIK teleskopais…
Tekstas: Rimo Lelecko, nuotraukos: Rimo Lelecko, iš asmeninio A. Belskio archyvo ir tinklalapio http://ru.swarovskioptik.com/press-pictures
Šaltinis: Žurnalas „Medžioklė ir Žvejyba Baltijoje”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
