Su tauriaisiais elniais pabendrauti elnių „kalba“ susigundo vis daugiau medžiotojų, todėl paskutiniame šių metų „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje pateikiame intriguojančių naujienų apie tauriųjų elnių kvieslių sezono laimikius. Pasirodo, imituojant elnio baubimą galima prisikviesti ne tik elnią, bet ir vilką. Tai, ko gero, pats aukščiausias tauriųjų elnių kvieslio įvertinimas, nes jo sugebėjimus „sertifikuoja“ ne bet koks, bet plėšriausias ir gudriausias mūsų girių gyventojas.
Bene visi žino, kad yra medžiotojų, kurie sugeba prisikviesti elnius, tačiau, kai pasklido žinia, kad Jurbarke, miesto 755 m. jubiliejaus šventės metu, vyko tauriųjų elnių kvieslių varžybos – buvo griaustinis iš giedro dangaus. Iš kur pas mus tiek elnių kvieslių atsirado, kad rajono centre net varžybas rengia? Juk iki šiol vos trijų medžiotojų komandą sukomplektuodavome dalyvauti Europos tauriųjų elnių kvieslių čempionatuose. Jurbarko varžybose teisėjų komandoje sutikome Tautvydą Pankevičių, naująjį Lietuvos elnių kvieslių lyderį Europos turnyruose ir visą būrį jo bendraminčių. Jis, nurimus „elnių“ balsams Jurbarke ir besibaigiant elnių medžioklės sezonui, papasakojo, kaip sujudino naujas ir senstančias Lietuvos medžioklės tradicijas, kaip sekėsi su elniais bendrauti medžioklės plotuose.
T. Pankevičius šiemet nutarė pasidalinti sukaupta patirtimi medžiojant elnius rujos metu ir organizavo elnių šauklių kursus. Net pačiam buvo keista, koks didelis buvo medžiotojų susidomėjimas. Išmokti prisikviesti elnius nori tie, kuriems svarbiausia medžioklėje ne mėsa ar šaudymas, o emocijos, trofėjus, neišdildomi įspūdžiai ir iššūkiai.
„Medžioklėje sėlinant link trofėjaus tenka ir batus nusiauti, ir perbristi melioracijos griovį, ir visą naktį praleisti miške. Elniui vilioti naudojama „triūba“ (rezonatorius) nėra burtininko lazdelė ir klysta tie, kurie galvoja, kad pramoko baubti, atsisėdo vidury lauko, pabaubinėjo ir pradeda elniai lysti iš miško. Mokiau medžiotojus, kaip pasirinkti medžioklės vietą, kokį signalą naudoti vienu ar kitu atveju. Pats, kai dar nesuprasdavau žvėrių balso reikšmės, išgirdęs riaumojantį miško karalaitį bandydavau jį pamėgdžioti, ne tik, kad elnias neatsakydavo, bet kaimuose net šunys nustodavo loti“, – juokavo tauriųjų elnių kvieslys.
Anot jo, kai išmoko – jis elnius ir elniai jį pradėjo „suprasti“ – ryžosi organizuoti elnių kvieslių kursus, o dabar džiaugiasi savo „studentų“ pasiekimais ir medžioklės plotuose, ir turnyruose. Beveik visiems, su kuriais pasidalino sukaupta patirtimi, pavyko pabendrauti su tauriaisiais elniais.
Labiausiai patyręs tauriųjų elnių kvieslys Lietuvoje Algimantas Kunigėlis, Vilniaus medžioklinių ragų klubo trimitininkas, medžiotojų klubo „Ažugiris“ prezidentas, mokantis prabilti ne tik elnių, bet ir kitų žeme bėgiojančiųjų bei dangumi skrendančiųjų balsiais, šiemet su girių karalaičiais tik bendravo, jų nesumedžiojo, tačiau patyrė nepaprastą nuotykį – prisikvietė vilką.
„Jau temo, tačiau mėnesienoje viskas puikiai matėsi. Eidamas iš medžioklės nusprendžiau pakalbinti elnius. Subaubiu, sustoju, įsiklausau. Šalia keliuko buvo sukrautos nukirstų žabų krūvos. Išgirdau, kaip nuo jų kažkas metėsi į mišką, trakštelėjo šakelės. Tapo įdomu. Sustingau, pasislėpiau, luktelėjau ir paėmęs vilbinę baubtelėjau. Girdžiu, vėl trakštelėjo šakelės. Žvėris grįžta! Stebiu vietą, kur gyvūnas turėtų išlįsti. Ir staiga matau, kaip ant kelio šasteli ir sustingsta vilkas! Žado netekau iš nuostabos. Bet atitokęs pamaniau – smagu. Gudrus plėšrūnas mano sugebėjimus įvertino, „pagerbė“, atėjo. Sudomino vilką „bėdos ieškantis“ elnias,“ – linksmą nuotykį „Medžiotojo ir meškeriotojo“ redakcijai papasakojo medžiotojas. Pilkis po akimirkos susigaudęs, kad „kažkas negerai“ su tuos elniu, nėrė atgal į mišką.
Paskutiniame šių metų žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje skelbiame ir daugiau medžiotojams, meškeriotojams ir visiems gamtos gerbėjams aktualių žinių. Medžiotojams ypač svarbu, kaip bus įveikiamas šernus guldantis afrikinis kiaulių maras, kokius sprendimus dėl to priėmė valdžios kabinetuose, kaip jie paveiks medžioklę. Ne mažiau aktualūs ir sprendimai dėl vilkų statuso, jų apsaugos ir medžiojimo – apie tai atskiras išsamus straipsnis. Šiame numeryje pradedame nagrinėti ir dar vieną ypač skaudžią temą – kodėl nyksta kiškiai, koks jų gelbėjimo planas.
Meškeriotojams, vandens telkinių savininkams ir žvejybos organizatoriams bus ypač įdomu perskaityti straipsnį „Ar limituota žvejyba – alternatyva mėgėjų žvejybai?“. Kaip visada skaitytojai žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ ras naudingų patarimų, žinių, žvėrienos ir žuvies receptų, sodraus humoro ir kitų medžiotojams bei meškeriotojams svarbių temų.
Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com
