Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

VMU – kokias svarbias funkcijas gamtai atlieka medžiotojai

Turinys:

Medžioklė Lietuvoje turi gilias tradicijas, apie ją pasakojama pasakose, gausu su tuo susijusių motyvų ir folklore, tačiau kartu tai turbūt viena rečiausiai visuomenėje profesionaliai aptariamų temų.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras pripažįsta, jog visuomenėje yra sukurtas neigiamas įvaizdis, nes retas numano, kaip reikšmingai medžiotojai prisideda prie gamtos apsaugos ir tyrimų.

Griežti reikalavimai ir ilgametės tradicijos

Medžioklė yra nenutrūkstamas procesas ir vyksta ištisus metus, nors yra nustatyti tam tikri žvėrių medžiojimo terminai. Kalendorinis medžioklės sezonas paprastai yra skaičiuojamas iki ir po balandžio 1 d. O lapkričio 3 dieną minima medžiotojų globėjo šventojo Huberto vardo diena.

Būtent Hubertinės medžioklės, kurių tradicijos pradėjo formuotis prieš šimtmetį, turėjo įtakos šiuolaikinių medžioklių etikai ir kultūrai: medžiotojai turi specialiai medžioklei skirtą aprangą, medžiotojų būreliai turi savo vėliavas, garbės kodeksus, susiformavusias tradicijas.

Į Valstybinių miškų urėdijos organizuojamas profesionalias medžiokles atvyksta ne tik vietos medžiotojai, bet ir svečiai iš užsienio – taip reprezentuojamas ne tik šalies miškų ūkis, medžioklės tradicijos, bet ir valstybė. Prieš medžioklę visi medžioklės dalyviai supažindinami su medžioklės eiga, taisyklėmis, leistinais medžioti gyvūnais.

Vienas pagrindinių medžioklės simbolių, suburiantis medžiotojus, yra medžioklės rago pūtimas, pranešantis apie medžioklės pradžią ir pabaigą. Užkišdamas eglės šakelę už kepurės, medžioklės vadovas visuomet pasveikina laimikį sumedžiojusius medžiotojus, taip pat būtina pagerbti medžioklėje kritusius laukinius žvėris: sumedžioti žvėrys suguldomi į Huberto kapą – aikštelę, paruoštą iš eglišakių, kurios kampuose uždegami laužai.

Kiekvienam žvėreliui į nasrus įdedama eglės šakelė – paskutinio kąsnio simbolis. Pagerbdami kritusius žvėris, medžiotojai išsirikiuoja ir nusiima kepures, kiekvienas žvėrelis pagerbiamas medžioklės ragu pučiant jam skirtą melodiją.

VMU prižiūri net 18 profesionaliosios medžioklės plotų vienetų, kurie užima daugiau nei 135 tūkst. ha. plotą. VMU specialistai nuolat bendradarbiauja ir bendrauja su profesionaliais medžiotojais, jų organizacijomis. Siekiant, kad medžioklė vyktų saugiai, medžioklės plotuose yra įrengti stacionarūs bokšteliai, įrengtos technologinės linijos medžioklei su varovais.

Kaip pasakojo S.Kvedaras, medžioklę Lietuvos respublikoje reglamentuoja daug teisės aktų, iš kurių pagrindiniai yra Medžioklės įstatymas, Medžioklės taisyklės. VMU profesionalios medžioklės plotuose dar yra vadovaujamasi ir Profesionalių medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatais. Medžiotojai turi paisyti daugybės taisyklių, o jų veikla yra itin stebima.

Pašnekovo pasiteiravus, kokias funkcijas miškuose ir gamtoje atlieka medžiotojai, jis pabrėžė, kad vienos svarbiausių jų yra medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymas, sąlygų gyvūnams gerinimas bei apsauga, želdinių apsauga nuo laikinių gyvūnų, pagalba mokslininkams tiriant miško gyvūnus bei įvairias ligas ir kt.

„Medžiotojai stebi gamtą. Būtent jie mato gamtos pokyčius, stengiasi apsaugoti žvėris nuo vadinamojo baltojo bado. Labai svarbi yra ir jų vykdoma kasmetinė žvėrių apskaita, kuri paprastai yra vykdoma medžioklės sezono pabaigoje.

Žvėrių apskaitą geriausia atlikti kai matomi jų pėdsakai, todėl žiemą, esant sniegui, yra vertinamas populiacijos dydis. Tai reikalinga tam, kad būtų galima suvaldyti populiaciją ir numatyti, kas grės želdiniams ir medžiams“, – pasakojo jis bei pridūrė, kad nors medžioklė yra griežtai prižiūrima veikla, atsiranda brakonierių, bet šiandien tai labiau išimtys. Norintieji medžioti nesunkiai gali rasti galimybes tai daryti legaliai.

Kodėl svarbu valdyti populiaciją?

Viena iš svarbiausių ir nuolatinių medžiotojų funkcijų – populiacijos valdymas yra ypač naudingas ir reikalingas dėl įvairių ligų, ūkių apsaugos. Kaip pavyzdį specialistas pateikia šernus. Išaugus jų populiacijai šalyje, pasklido afrikinis kiaulių maras ir klasikinis kiaulių maras. Tai padarė didelę žalą ir ūkinei žmonių veiklai. „Šiandien stebima itin didelė elninių žvėrių populiacija. Pastarasis laikas buvo itin palankus gyvūnams daugintis ir gyventi: trumpos ir nešaltos žiemos, ilgi ir šilti rudenys, kai žvėrys gali puikiai rasti kaip prasimaitinti, prisiauginama atsargų, riebalų ir gali lengviau pakelti žiemą.

Tai daro didžiulę žalą javams, kviečiams, miežiams, avižoms, kukurūzams, runkeliams ir kt.

Bandos ėda ir suniokoja ištisus laukus. Jei žvėrių populiacija nekistų, žala būtų, bet ji nebūtų didelė. Sode gyvenantis kiškis irgi turi maitintis, jei kažkiek sunaikins, vis tiek didelės žalos nepadarys. Tačiau jei tų kiškių bus šimtas, žala bus greitai pastebima. Tokiais atvejais medžiotojų pagalba yra būtina“, – paaiškino pašnekovas.

Pastaruoju metu itin padidėjus elnių populiacijai, anot VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovo, sulaukiama klausimų, kodėl medžiotojai nesiima veiksmų, tačiau svarbu paminėti, jog tai, kiek žvėrių (elnių, briedžių) bus galima sumedžioti, nustato gyvūnų sumedžiojimo limitų komisija.

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 3.7 / 5. Balsavo: 23

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now