Švino šaudmenų draudimas: reguliaciniai iššūkiai ir neigiamos pasekmės

Europos Sąjunga (ES) šiuo metu svarsto švino naudojimo amunicijoje uždraudimo galimybę, kuri gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik medžioklės ir sportinio šaudymo sektoriams, bet ir platesniam ekonominiam bei geopolitiniam kontekstui. Šis reguliavimas apimtų ES valstybes, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalis ir Šiaurės Airiją. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2023 m. kovo mėnesį pateikė savo galutinę rekomendaciją Europos Komisijai (EK), dokumentas perduotas komiteto svarstymui 2025 m. vasario 20 d.

Reguliacinis kontekstas ir draudimo modelis

Pagal ECHA siūlymą, numatomas beveik visiškas švino šovinių ir kulkų draudimas tiek medžioklėje, tiek sportiniame šaudyme, su labai ribotomis išimtimis tam tikroms šaudykloms. Šis reguliavimas kelia svarbius klausimus, susijusius su rizikos valdymo strategijomis, reguliavimo pagrįstumu ir sektoriaus prisitaikymo galimybėmis.

Toks draudimas galėtų sukelti didelių iššūkių ne tik atskiriems sektoriams, bet ir visai šaudmenų tiekimo grandinei, ginklų gamybos bei prekybos rinkoms, taip pat su gynyba ir saugumu susijusioms struktūroms.

Poveikis gynybos pramonei ir geopolitinis kontekstas

Nors švino draudimas oficialiai neturėtų būti taikomas karinei amunicijai, praktikoje jis gali sukelti didelius gamybos ir tiekimo trikdžius. Karui Ukrainoje išaugus mažo kalibro amunicijos paklausai, gamybos pajėgumai buvo padidinti, tačiau numatomas reguliavimas gali kelti papildomų sunkumų Europos šalyse. Kadangi civilinė ir karinė amunicija gaminama tose pačiose gamybos linijose, perėjimas prie bešvinės amunicijos gali apsunkinti karinės produkcijos gamybą.

Todėl Europos amunicijos pramonė siūlo bent 10 metų pereinamąjį laikotarpį, leidžiantį įgyvendinti būtinus technologinius ir struktūrinius pokyčius, suderintus su ES gynybos pirkimų ir NATO standartais.

Žaliavų tiekimo apribojimai ir ekonominiai kaštai

Vienas esminių švino draudimo iššūkių yra alternatyvių žaliavų prieinamumas ir tiekimo grandinių stabilumas. Šiuo metu didžioji dalis plieno, naudojamo bešvinėje amunicijoje, importuojama iš Kinijos ir kitų ne ES šalių. Tai gali prieštarauti ES strategijai mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų.

Be to, pagrindinės švino alternatyvos, tokios kaip bismutas ir volframas, yra įtrauktos į ES kritinių žaliavų sąrašą, todėl jų naudojimas gali sukelti tiekimo grandinės disbalansą ir išaugusias sąnaudas. Tokios tendencijos gali daryti reikšmingą poveikį visai ginklų ir amunicijos pramonei.

Sportinio šaudymo perspektyvos ir techniniai iššūkiai

Sportinio šaudymo bendruomenė išreiškė susirūpinimą dėl ECHA siūlomų apribojimų, pabrėždama, kad švino amunicijos pakeitimas plienine gali sukelti tiek balistinių, tiek sveikatos problemų. Didesnė atatranka, stipresnės vibracijos ir padidėjęs garso lygis gali neigiamai paveikti sportininkus, ypač jaunimą ir moteris.

Kai kurios sportinio šaudymo disciplinos, tokios kaip Olimpinis Trap šaudymas, tranšėjos ar sportingo šaudymas, gali tapti nepraktiškį, nes plieniniai šoviniai negali užtikrinti reikiamų balistinių savybių. Tai galėtų lemti šių sporto šakų nykimą Europoje ir konkurencinės pusiausvyros praradimą tarptautinėse varžybose.

Ekonominiai ir socialiniai padariniai

Draudimo poveikis ginklų rinkai taip pat gali būti reikšmingas. Daugelis medžioklinių šautuvų yra sukurti naudoti švininę amuniciją, todėl jų pritaikymas bešvinei alternatyvai gali būti sudėtingas arba net neįmanomas. Tai reikštų, kad didelė dalis šautuvų savininkų susidurtų su finansiniais sunkumais, nes reikėtų investuoti į naują įrangą.

Remiantis naujausiais tyrimais, net 25 % medžiotojų gali visiškai atsisakyti medžioklės, jei būtų priimtas švino amunicijos draudimas, o dar 30 % sumažintų savo aktyvumą. Tai turėtų tiesioginių pasekmių laukinių žvėrių populiacijos valdyme ir ekonomikai.

Atsižvelgiant į siūlomo švino amunicijos draudimo platų poveikį, būtina išsamiau įvertinti jo praktinį įgyvendinamumą ir alternatyvias priemones, kurios leistų pasiekti aplinkosauginius tikslus, išvengiant neigiamų pasekmių sportiniam, medžioklės ir gynybos sektoriams. Teisėkūros procese turėtų būti užtikrinta, kad priimami sprendimai būtų grindžiami ne tik aplinkos apsaugos, bet ir socialinės bei ekonominės tvarumo perspektyvomis.