Kada taurieji elniai riaumoja labiausiai

Romualdo Barausko nuotr.




Taurieji elniai – vienas populiariausių medžioklės objektų Lietuvoje. Galima spėti, kad ateityje jų medžioklė dar labiau populiarės dėl kelių priežasčių: didėjančio medžiotojų skaičiaus šalyje ir elnių populiacijos didėjimo. Taip pat tikėtina, kad dėl afrikinio kiaulių maro mažėjant šernų skaičiui gali populiarėti kitų gyvūnų medžioklė, tarp jų ir elnių.

Šiomis dienomis daugelyje medžioklės plotų palaikoma palyginti didelė medžiojamųjų gyvūnų gausa. Labai svarbu, kad šių gyvūnų populiacijų būklė būtų gera, tuomet galima pasiekti optimalių medžioklės rezultatų, pavyzdžiui, sulaukti, kol užaugs gyvūnai su vertingais medžioklės trofėjais. Pagrindinės tauriųjų elnių patinų medžioklės vyksta per elnių rują. KAD tauriųjų elnių patinų atrankinės medžioklės vyktų tinkamai ir būtų sėkmingos, tikslinga žinoti šių žvėrių rujos ypatumus.

 

Ko gero, daugeliui medžiotojų tauriųjų elnių ruja yra neatsiejama nuo riaumojimo. Nors tai ne vienintelis rujos požymis, tačiau vienas svarbiausių ne tik medžiotojams, gamtos mylėtojams, bet ir patiems gyvūnams. Riaumojimas – vienas pagrindinių veiksnių, parodančių tauriųjų elnių rujojimo intensyvumą. Tauriųjų elnių rujos tyrimai Praviršulio tyrelio botaniniame- zoologiniame draustinyje.

Romualdo Barausko nuotr.

Literatūros duomenimis, elnių riaumojimo intensyvumui įtakos gali turėti meteorologinės sąlygos, mėnulio fazė, paros laikas, rujos vieta, elnių populiacijos dydis ir sudėtis. Tačiau moksliniais tyrimais pagrįstų išvadų labai trūksta. Praviršulio tyrelio botaniniame-zoologiniame draustinyje atliktu tyrimu buvo norima išsiaiškinti paros laiko, meteorologinių sąlygų ir mėnulio fazės įtaką tauriųjų elnių riaumojimo intensyvumui. Tyrimas vykdytas 2015–2016 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienete.

Tyrimas buvo atliekamas keturiose identifikuotose elnių rujos vietose, kuriose buvo išdėstyti profesionalūs garsų įrašymo įrenginiai (1 pav.). Garsų įrašymo įrenginiai buvo užprogramuoti įrašyti aplinkos garsus nuo 20 val. iki 8 val. Meteorologiniai duomenys tyrimui buvo paimti iš artimiausios meteorologijos stoties.

1 pav. Garsų įrašymo įrenginys „Song Meter SM2“

Atliekant tyrimus, iš viso buvo užfiksuoti 22 963 tauriųjų elnių riaumojimo atvejai: per 2015 m. rujos sezoną – iš viso 13 395, o 2016 m. – 9 568 riaumojimo kartai. Vidutiniškai per parą, tiksliau (nuo 20 val. iki 8 val.) keturiose rujos vietose, elniai riaumojo 545 kartus, o vienoje rujos vietoje – 137 kartus.

2 pav. Paros laiko įtaka riaumojimo intensyvumui per rują

Analizuojant paros laiko įtaką riaumojimo intensyvumui, nustatytas tendencingas riaumojimo intensyvumo kitimas per parą. Pradedant nuo 20 val. riaumojimo skaičius didėjo iki 22–23 val. Vėliau riaumojimo intensyvumas šiek tiek mažėjo artėjant 24–1 val. Praėjus vidurnakčiui, riaumojimo skaičius tendencingai didėjo, kol pasiekė maksimumą 5–6 val. ryto. Šio laikotarpio riaumojimai sudaro 13,4 proc. visų paros riaumojimų. Po 6 val. ryto riaumojimo intensyvumas ima labai greitai mažėti ir atėjus 8 val. girdimi tik pavieniai riaumojimai (2 pav.).

Meteorologinių oro sąlygų įtaka tauriųjų elnių riaumojimo intensyvumui
Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad didžiausią įtaką riaumojimo intensyvumui daro oro temperatūra. Nustatyta, kad taurieji elniai riaumoja intensyviau, kai temperatūra yra 0–5 °C, nei esant šiltesniam orui. Tai tik patvirtina teoriją, kad riaumojimo intensyvumas didėja, kai oro temperatūra mažėja. Galima manyti, kad esant dar žemesnei oro temperatūrai riaumojimo intensyvumas yra dar didesnis, tačiau to nepavyko nustatyti dėl atliekant tyrimą vyravusių šiltų orų (3 pav.).

3 pav. Oro temperatūros įtaka riaumojimo intensyvumui per rują

Kitų meteorologinių veiksnių įtaka riaumojimo intensyvumui yra mažesnė, tačiau nustatytos tam tikros tendencijos. Tiriant oro drėgnumo įtaką išsiaiškinta, kad riaumojimo intensyvumas ir skaičius didėja, didėjant santykiniam oro drėgnumui. Didžiausias skaičius, net 17,4 proc. visų riaumojimų, pasiekiamas esant 100 proc. santykiniam oro drėgnumui, mažiausias (8,09 proc.) – esant 65 proc. oro drėgnumui. Tai patvirtina teoriją, kad elniai riaumoja intensyviau tvyrant rūkui. Analizuojant gautus tyrimo rezultatus nustatyta tendencija, kad didėjant oro slėgiui truputį didėja ir riaumojimo intensyvumas. Didžiausia procentinė dalis (15,2 proc.) visų riaumojimų buvo fiksuota esant 1 020–1 025 hPA oro slėgiui, mažiausia (5,6 proc.) – esant 995–1 000 hPA oro slėgiui. Vėjo greičio įtakos riaumojimo intensyvumui analizės rezultatai rodo, kad riaumojimo intensyvumas mažėja, vėjo greičiui didėjant. Tačiau esant didesniam negu 4 m/s vėjo greičiui įrašų analizė buvo negalima dėl vėjo keliamo triukšmo. Didžiausias intensyvumas pastebimas, kai vėjo nėra arba kai jis yra labai silpnas – 1–2 m/s. Didesnį riaumojimo intensyvumą esant silpnam vėjui gali lemti tai, kad tokiu metu riaumojimo garsas sklinda daug didesniu atstumu visomis kryptimis.

Romualdo Barausko nuotr.

Mėnulio fazės įtaka tauriųjų elnių riaumojimo intensyvumui
Vokietijos mokslininkų teigimu, taurieji elniai riaumoja intensyviau šviesiomis naktimis. Ši teorija pasitvirtino išnagrinėjus riaumojimo intensyvumo priklausomybę nuo mėnulio fazės. Pastebėta, kad taurieji elniai riaumoja gerokai intensyviau per priešpilnį, pilnatį ir delčią. Šio tyrimo metu nustatyta, kad per pilnatį riaumojimo intensyvumas yra 16 proc. didesnis nei esant jaunačiai (4 pav.).

4 pav. Mėnulio fazės įtaka riaumojimo intensyvumui per rują

Apibendrinant galima teigti, kad taurieji elniai labiausiai riaumoja ankstyvą rytą, kai oro temperatūra artima 0 °C ir kai nėra vėjo ar jis labai silpnas. Taip pat intensyviau šie žvėrys riaumoja, esant dideliam oro drėgnumui, susiformavus rūkui ar esant aukštam oro slėgiui. Šviesiomis naktimis jie riaumoja intensyviau nei tamsiomis. Taigi, medžiotojai, atsižvelgdami į atliekant tyrimą nustatytas tauriųjų elnių riaumojimo tendencijas ir į oro sąlygas, gali pasirinkti tinkamiausias dienas tauriųjų elnių patinų medžioklei.


Šaltinis žurnalas „Medžiotojas ir medžioklė“
Autoriai: Marius Trumpickas, Kastytis Šimkevičius
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *