Siūloma gelbėti medžioklės plotus, mažėjančius dėl valstybinių projektų: 1000 ha taisyklė gali keistis

Lietuvoje sparčiai įgyvendinant strateginės reikšmės projektus – nuo „Rail Baltica“ vėžės tiesimo iki karinių poligonų plėtros ar energetikos objektų statybų – dalis medžiotojų bendruomenės susiduria su teisine aklaviete. Valstybei perimant žemę visuomenės poreikiams, kai kurie medžioklės plotų vienetai fiziškai sumažėja tiek, kad nebesiekia įstatyme numatytos minimalios 1000 hektarų ribos. Siekiant išvengti situacijų, kai dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių medžiotojų klubai praranda teisę veikti, Seime įregistruotos Medžioklės įstatymo pataisos, siūlančios švelninti plotų dydžio reikalavimus.

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra griežtas: medžioklės plotų vienetas privalo apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, o išimtys taikomos tik specifiniais mokslo, mokymo ar žuvininkystės tvenkinių atvejais. Tačiau realybė rodo, kad koreguojant sklypus ir paimant žemę valstybės reikšmės projektams, istoriškai susiformavę medžiotojų būrelių plotai gali susitraukti žemiau šios kritinės ribos, nors iki tol jie visus reikalavimus atitiko. Pagal dabartinę tvarką, toks ploto sumažėjimas, net jei jis įvyko ne dėl pačių medžiotojų kaltės ar pažeidimų, sukuria teisinį neapibrėžtumą ir realią riziką, kad medžioklės plotų vienetas gali būti panaikintas.

Spręsti šią problemą ėmėsi Seimo Demokratų frakcijos narys Kęstutis Mažeika, parengęs įstatymo pakeitimo projektą. Parlamentaro teigimu, valstybei įgyvendinant strateginius tikslus, visuomenė ir medžiotojų bendruomenė neturėtų patirti papildomų neigiamų pasekmių. Jo siūloma pataisa numato aiškią išimtį: 1000 ha reikalavimas nebūtų taikomas tais atvejais, kai medžioklės plotas sumažėja būtent dėl Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų. Tai leistų medžiotojų klubams ir būreliams tęsti ūkinę veikla toje teritorijos dalyje, kurioje medžioklė išlieka galima ir nesikerta su valstybinės svarbos projektais.

Toks reguliavimo pakeitimas ne tik užtikrintų veiklos tęstinumą sąžiningai veikiantiems klubams, bet ir sumažintų administracinę naštą bei ginčų tarp institucijų ir naudotojų tikimybę. Iniciatorių teigimu, naujoji tvarka padėtų suderinti viešuosius ir aplinkosauginius interesus, išvengiant neproporcingų pasekmių medžiotojams, kurie situacijos nekontroliuoja. Be to, tikimasi, kad tai padėtų sutaupyti ir valstybės lėšų, nes mažėtų poreikis mokėti kompensacijas už atimtas medžioklės teises proporcingai paimtai ploto daliai. Jei Seimas pritars šioms pataisoms, naujosios nuostatos, apsaugančios medžiotojų interesus valstybinių projektų akivaizdoje, turėtų įsigalioti nuo 2026 m. liepos 1 d.