Aplinkos ministerija parengė ir pateikė derinimui Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2021–2022 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projektą.
Apibendrinus rezultatus gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 63 jauniklius vedusios vilkų šeimos. Vilko apsaugos plano 36.4 papunktyje nustatyta, kad jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau individų žiemos pabaigoje), populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose.
Nesuprantama kokiu pagrindu ir kokiais skaičiavimais remiantis, Aplinkos ministerija siūlo patvirtinti 175 vilkų sumedžiojimo limitą.
Vilkų apsaugos plano 36.4 papunktyje aiškiai nurodoma, kad jeigu vilkų yra daugiau nei 62 šeimos, populiacija turi būti atstatyta į 32-62 šeimų kategoriją.
Vilkų apsaugos plane nėra nurodoma iki kokio šeimų skaičiaus turėtų būti atstatyta populiacija, tačiau jei imtumėme nustatytą vilkų šeimų skaičių 63 ir padaugintumėme iš mokslininkų rekomenduojamo prieauglio koeficiento 3.25, medžioklės limitas turėtų būti ne mažiau kaip 205 vilkai. Prie šio skaičiau dar reikėtų pridėti ir perteklinę vilkų šeimą, tačiau vilkų apsaugos plane nėra nurodyta kiek vilkų sudaro vilkų šeimą. Mokslininkai sako jog tai 8-10 vilkų. Rezultate vilkų medžioklės limitas galėtų būti 213 – 215 vilkų.
Galime į situaciją pasižiūrėti dar kitu kampu ir vadovautis logika, kad optimaliausias vilkų šeimų skaičius būtų vidurkis tarp 32–62 vilkų šeimų. Tokiu atveju turėtumėme sumažinti vilkų šeimų skaičių iki 47, tačiau apie tai nekalba ir neaišku dėl kokių priežasčių visada žiūrima į maksimalų vilkų šeimų skaičių.
Vilkų apsaugos plano 36.4 papunktyje nėra numatyta galimybė skirti mažesnį vilkų sumedžiojimo limitą, kai vilkų šeimų skaičius viršija rekomenduojama maksimalų 62 vnt. Pagal atliktus mokslininkų tyrimus žinome, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 63 jauniklius vedusios vilkų šeimos. Tad kokiu pagrindu rekomenduojamas 175 vilkų sumedžiojimo limitas, sunku suprasti.
Šiuo metu galiojanti prieauglio koeficiento skaičiavimo formuluotė yra vilkų šeimų skaičių padauginant iš 3.25. Vertėtų paminėti jog Lietuvoje nebuvo daryti jokie tyrimai šiuo klausimu, todėl nėra pagrindo mažinti ar didinti šį ilgus metus teisingu laikytą koeficientą.
Kalbant apie kitų šalių praktiką, norėčiau atkreipti dėmesį į sudėtingą situaciją, kuri atsiranda atsakingoms institucijoms nustatan neteisingą vilkų medžioklės limitą, ko pasėkoje kenčianti bendruomenės dalis priverčiama problemas spręsti patys.
Paimkime Ispanijos ar Rumunijos pavyzdį, kur atsakingos institucijos netinkamai dirbo savo darbą ir vilkų populiacija pradėjo kelti daug problemų. Dėl vilkų daromos žalos kenčianti visuomenės dalis ėmėsi spręsti savo problemas patys ir pradėjo nuodyti vilkus. Tačiau tai tik problemos dalis, nes nuodai yra tokie stiprūs, kad nugaišusio vilko užvalgę kiti žvėrys taip pat nugaišta ir tai gali persiduoti per 3-5 individus.
Vilko apsaugos planas ir valstybės tarnautojų sprendimai yra orientuoti į vilkų populiacijos išsaugojimą, taip užsiimant sau saugią poziciją baiminantis politiškai nepalankių reakcijų, taip nubraukiant medžiotojų atliekamas medžiojamųjų žvėrių pagal pėdsakus sniege apskaitų duomenis, mokslininkų atliekamus genetinius tyrimus, „Biomon.lt“ duomenis kuriuos visus metus pildo medžiotojai ir aktyvūs piliečiai bei mokslininkų rekomendacijas.
Apie vilkų padarytą žalą ūkininkams šį karta nekalbėsime, tačiau vertėtų pagalvoti, kad valdžios institucijoms priimant neteisingus sprendimus, dalis visuomenės stumiama į tokią situaciją, kuri gali tapti labai nepalanki ir tų pačių vilkų atžvilgiu kaip atsitiko Ispanijoje ir Rumunijoje.
1 Komentarų
Medžioklis
Na ir kas man dabar paprieštaraus , kad biomon medžiotojų atliekama apskaita yra š verta ir absoliučiai, apart pačių biomon kūrėjų, niekam nereikalinga?