Lietuvos medžiotojų atviras laiškas LR Seimo nariams

Netrukus balsuosite dėl LR medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo siūloma leisti ribotą naktinių taikiklių naudojimą medžiojant šernus ir smukiuosius plėšrūnus.

Tačiau šis pakeitimas – ne tik apie šernus ar smulkiuosius plėšrūnus. Ir tik Jūsų balsai lems, ar Lietuva liks užstrigusi sovietinių laikų medžioklės standartuose ar vis dėl to – pasirinks vakarietišką, saugesnės, darnesnės, tvaresnės ir kur kas labiau atsakingesnės medžioklės kelią bei padidės Lietuvos teritorijos saugumas.

Tai, kad pareigą rūpintis medžiojamųjų gyvūnų populiacijomis atliekame gerai, geriausiai parodo skaičiai – vien tauriųjų elnių populiacija nuo 2002 metų (11 098 individų) iki 2022 metų (68 816 individų) išaugo daugiau kaip 6 kartus. Tad nebūkite suklaidinti tų, kurie teigia, kad šiuo įstatymu miškai taps naktinėmis šaudyklomis, o medžiotojai yra brakonieriai. Tai visiška netiesa, kaip ir tai, kad medžiotojai nepadeda valstybei.

Už savo pareigos vykdymą mes kasmet į valstybės biudžetą sumokame virš 10 mln. Eur. Nuo valstybės pečių taip pat „nuimame“ pareigą apskaityti gyvūnų išteklius, atlyginti žalą ūkininkams ir miškininkams, surinkti automobilių numuštus gyvūnus nuo kelių, tirti ir kasti nuo AKM kritusių šernų gaišenas…

2023 m. birželio 10 d. Kauno sporto halėje vykusio visuotinio Lietuvos medžiotojų suvažiavimo metu priimtoje rezoliucijoje (pridedama) mūsų bendruomenė vieningai pritarė, kad:

• mūsų argumentuota pozicija taptų pagrindu tvariems politiniams sprendimams medžioklės sektoriuje priimti;
• Lietuvos medžioklės reguliavimas taptų grindžiamas tarptautine teise, gerąją pažangių užsienio šalių praktika bei tvarumo ir modernios medžioklės principais.

Deja, bet šiandien Lietuva yra likusi viena iš paskutiniųjų ES valstybių, kurioje medžioklė ribotai naudojant naktinius taikiklius nėra leidžiama. Priminsime, kad kalbame apie medžioklę juos naudojant medžiojant tik šernus ir smulkiuosius plėšrūnus, ne elnius, briedžius ar stirnas.

Tokia esama situacija yra ydinga tiek teisės, tiek gyvūnų gerovės ir svarbiausia – saugumo požiūriu.

Labai gaila, tačiau ženkli dalis nelaimingų nutikimų medžioklėje – tamsesniu paros metu, ar prastai matant. Klaidos, kuomet teisėtai medžiojantis medžiotojas, nušovė neleistinai žuvį temstant brakonieriavusį po vandenių brakonierių – neapsakomai skaudžios ir nepamatuojamos jokiais pinigais. Tokių panašių atvejų – tikrai pavyktų išvengti, jei Lietuvoje galiotų vakarų pasaulio medžioklės standartai, kuomet tai kas legalu ir naudojama visame pasaulyje, būtų leistina ir Lietuvoje.

Šernai ir smulkieji plėšrūnai dieną ilsisi, o yra aktyvūs tik tamsiuoju paros laiku ir šiuo metu teisėtai medžiojami prožektorių pagalba! Taigi – naktį medžiojami ir nemedžiojami gyvūnai yra dabar teisėtai „vaikomi“ šviesos tarša. Apie kokią „naktinę“ ramybę mes kalbame?

Šernų populiaciją reikalauja reguliuoti tiek Europos komisija, tiek ūkininkai ir veterinarijos tarnybos.

Ar medžioti šernus prožektoriais efektyvu? Įsitikinkite patys peržiūrėdami šią Lietuvos medžiotojų Jums specialiai parengtą video medžiagą:

Neįsitikinęs – nešauk? Tiesa? Bet reikia, nes daroma žala šalies ūkiui, kurią pagal įstatymą turime atlyginti mes – medžiotojai.

Kiekvieno medžiotojo pareiga – kuo humaniškiau nutraukti žvėries gyvybę. Suteikite šansą gyvūnui lėtai mirti kančiose – skatinkite toliau medžioklėje naudoti prožektorius! Nepamirškite, kad po dažnai netikslaus šūvio su prožektoriumi sužeisto žvėries nakties metu bus aktyviai ieškoma miške šunų pagalba…

Pakeitus prožektorius naktiniais taikikliais šernų medžioklė būtų efektyvesnė ir sėkmingesnė, o sužeistų gyvūnų – mažiau. Be to, išvengtume šviesos taršos bei mažiau trikdytume gyvūnus nakties metu.

Ar naktinių taikiklių įteisinimas apsunkins kontrolę? Ne. Skirtumo tarp prožektoriaus ir naktinio taikiklio kontrolės požiūriu nėra jokio – šūvio garso naktinio matymo taikiklis nesumažins, o vienu medžioklės taisyklių sakiniu galima aiškiai pasakyti, kad turint su savimi naktinį taikiklį jokio kito žvėries, nei šernas ar smulkūs plėšrūnai medžioti negalima. Pažymėtina, kad didžioji dalis pažeidimų, susijusių su neteisėtu gyvūnijos išteklių naudojimu, nustatoma būtent medžiotojų pranešimų pagrindu.

2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo[1] pataisos, kuriomis buvo leista naktinių taikiklių apyvarta. Tai reiškia, kad minėtą įrangą jau galima turėti, gabenti Lietuvos keliais, grįžus iš medžioklės kaimyninėse šalyse, ko nebuvo iki tol, nes tai padarę – dar ir sulaukdavo teisinio persekiojimo.

Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžtinai nurodoma, kad juo siekiama, jog naktinius taikiklius įsigytų kuo didesnis subjektų ratas. Kartu, įstatymo pakeitimas turėjo palengvinti konvencinių hibridinių grėsmių valdymą ir, esant krizinei situacijai, paefektyvinti ginklų naudojimą, tiksliau – Lietuvos gynybą.

Tad kalbėdami apie naktinių prietaisų legalizavimą – mes kalbame ne tik apie šernų populiacijos reguliavimą, bet ir šalies saugumą, didesnį gynybinį potencialą, ką patvirtino Ukrainos pajėgos, gavusios minėtą įrangą iš Lietuvos medžiotojų ir sėkmingai įveikusios okupantų puolimą Kijevo, link.

Tačiau šie įstatymo siekiai iki šiol nėra įgyvendinti, kadangi medžiotojams nėra jokių paskatų įsigyti ir turėti naktinius taikiklius, nes jų vis dar jokia apimtimi negalima naudoti medžioklėje, o juos galinčios gaminti bendrovės Lietuvoje – to neskuba daryti. Tai reiškia, kad juos pirkti galime, kaip ir turėti – bet naudoti ne, o naujos darbo vietos ar papildomos, juos galinti gaminti čia, Lietuvoje, įplaukos į biudžetą – laukia savo eilės.

Deja, bet net ir nepaisant racionalių LR Seimo siekių, Lietuva toliau teliko paskutine su Rusija besiribojančia valstybe, neleidžiančia naktinių taikiklių naudoti medžioklėje.

Jaučiame pareigą priminti, kad pati LMŽD jokių įstatymo lygmens naktinių taikiklių leidimų ar draudimų neinicijavo.

Tačiau jūsų visų kolegai – p. L. Jonauskui LR Seime įregistravus LR medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama naktinių taikiklių besąlyginį draudimą nustatyti įstatymo lygmeniu taip nepaliekant jokių galimybių dėl jų riboto naudojimo nuspręsti profesionalams – aplinkosaugos bei veterinarijos institucijų atstovams, LMŽD neliko nieko kito, kaip į šią diskusiją aktyviai įsitraukti.

Tad kreipiamės į Jus prašydami – nepritarti dirbtinam, skubotam ir formaliam Tomo Vytauto Raskevičiaus, Morganos Danielės, Ewelinos Dobrowolskos, Aušrinės Armonaitės ir kitų Laisvės frakcijos narių įregistruotam siūlymui apskritai uždrausti naktinių taikiklių naudojimą įstatymo lygiu be jokių išimčių.

Atminkime, kad šis įstatymas – ne tik šernų ar smulkių plėšrūnų populiacijai reguliuoti, bet tai ir vakarietiškus standartus atitinkanti medžioklėtvarka Lietuvoje ir dar didesnis mūsų visos valstybės saugumas.

Jei nesate įsitikinę, kad naktinių taikiklių naudojimas apskritai neturėtų būti leidžiamas, pvz., siekiant sumedžioti grėsmę naminiams gyvūnams ar žmonėms keliančiam vilkui ar kritiniais žmonėms pavojingų laukinių gyvūnų ligų atvejais, palikite tai spręsti profesionalams – apklinkosaugos ir veterinarijos institucijoms poįstatyminiais teisės aktais.

Nepaisant to, kad šernų populiaciją reguliuoti reikalauja tiek Europos komisija, tiek ūkininkai ir veterinarijos tarnybos, šiandien juos esame priversti medžioti su prožektoriais. O būtent Afrikinis kiaulių maras buvo ta priežastimi, kodėl Lietuvoje nebeliko šimtatūkstantinių kiaulių ūkių, dalis ūkių buvo galutinai sunaikinta, nuostolius patyrė pati valstybė, prekybos centrų lentynose – lietuvišką kiaulieną, pakeitė atvežtinė.

Beje, skirtumo tarp prožektoriaus ir naktinio taikiklio kontrolės požiūriu nėra jokio – šūvio garso naktinio matymo taikiklis nesumažins, o vienu medžioklės taisyklių sakiniu galima aiškiai pasakyti, kad turint su savimi naktinį taikiklį jokio kito žvėries, nei šernas ar smulkūs plėšrūnai medžioti negalima.

Tik priminsime, kad būtent mūsų pačių – medžiotojų pranešimų pagrindu yra nustatoma didžioji dalis pažeidimų, susijusių su neteisėtu gyvūnijos išteklių naudojimu. Tai tik dar kartą parodo, kad rūpinimasis medžiojamųjų gyvūnų populiacijomis Lietuvoje yra atsakingose medžiotojų rankose, ką patvirtina ir jau minėtas jų prieaugis Lietuvoje.

Taigi, būtent medžiotojai ir yra labiausiai suinteresuoti žvėrių populiacijų apsauga ir protingu gausinimu bei gali dar labiau padidinti Lietuvos saugumo lygį.

30 000 medžiotojų bei 70 000 jų šeimų narių atstovų vardu, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.