Lietuvos medžiotojai pajudės pokyčių link

Birželio 10 d. Kauno sporto halėje vykusiame pirmame visuotiniame Lietuvos medžiotojų suvažiavime pristatyta išaugusi šalies žvėrių populiacija, atskleistos medžiotojų bendruomenę skaidančios priežastys, ydinga ir pavyzdinė rajoninių draugijų/skyrių veikla, o taip pat būtini pokyčiai, tiek medžioklės reguliavime, reglamentavime bei galima valstybės rolė ir funkcija medžioklės politikos formavime. Anot suvažiavimą inicijavusios Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (toliau – LMŽD), pokyčiai yra būtini, nes kyla grėsmė ir toliau likti visuomenės nuomonės vertinimo paraštėse.

„Tai pirmasis tokio lygio ir mąsto renginys, kuriame daugiau nei tūkstančiui mūsų bendruomenės atstovų galėjome tiesiai į akis pasakyti kas yra ne tik gerai, bet ir negerai mūsų bendruomenėje. Deja, bet situacija reikalauja ryžtingų permainų, tad dalis programos neatsitiktinai galėjo pasirodyti skaudi. Bet tokia tiesa. Norint permainų – turime pradėti nuo savęs, įvardinant tai ką turime. Nepaisant gausėjančių žvėrių kiekių, siekiančių net tam tikras kritines ribas, esame užstrigę praeityje, tiek tarybos, valdymo ar tuo labiau pačiose regioninėse organizacijose, vienijančiose mūsų bendruomenės narius“, – sako Virginijus Kantauskas, LMŽD pirmininkas.

Anot jo, suvažiavime buvo pasiūlyta visa seka būtinų sprendimų, leidžiančių pakeisti situaciją medžioklės politikos formavime, kuomet visos šalyje veikiančios draugijos veiktų iš vien, kiltų jų veiklos kokybė, o tapimas medžiotoju taptų garbe ir pareiga visuomenei bei Lietuvai.

Suvažiavimą organizavusi LMŽD yra pagrindinė Lietuvos medžiotojus ir žvejus vienijanti organizacija, tačiau jos nariai yra 47 rajoninės medžiotojų ir žvejų draugijos/skyriai, tik juridiniai asmenys, kuriems priklauso vietos medžiotojai bei žvejai. Centrinė LMŽD iš medžiotojų ar žvejų tiesiogiai nerenka jokių metinių rinkliavų, tačiau yra atsakinga už šalies medžioklės ir politikos formavimą, pasiūlymų ar rekomendacijų LR Vyriausybei, Seimui, Aplinkos ministerijai ar jai pavaldžioms institucijoms teikimą, dalyvavimą darbo grupėse ir komisijose, atstovavimą tarptautinėse organizacijose, komunikaciją su nacionaline žiniasklaida, bendradarbiavimą su mokslininkais, Respublikinių renginių (parodų, šaudymo varžybų, konferencijų) organizavimą ir kitą medžiotojų bendruomenę atstovaujančiąją veiklą.

„Šalyje yra 30 000 medžiotojų, tačiau didžioji dalis net nežino kokią veiklą ir už ką yra atsakingos juos vienijančios draugijos. Nėra vieno strateginio veiklos plano, tačiau reikalavimų LMŽD begalinis sąrašas, tad ir gaunasi, kad mūsų gretose atsiranda tokių, kurie ne tik šernams iltis lupa, būna teisiami dėl to, pamina medžiotojo vardą, bet dar ir juos vienijančios organizacijos geba nepateikti jokios informacijos ne tik savo nariams, bet ir valstybės institucijoms, o finale – kenčiame visi“ – sako V. Kantauskas.

Kauno sporto halėje vykęs pirmasis medžiotojų suvažiavimas „Stipri medžiotojų bendruomenė – tvarios ir atsakingos medžioklės ateitis“ buvo organizuotas siekiant sutelkti Lietuvos medžiotojus bendruomenės proveržiui, įvardinant jos problemas, aktualijas ir  numatyti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ateities viziją, kaip jas išspręsti.

Suvažiavime dalyvavo apie 1500 Lietuvos medžiotojų, eilė Lietuvos politikų, tarp kurių buvo LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas, LR Seimo nariai, LR Žemės ūkio ministerijos, LR Aplinkos apsaugos departamento, medžiotojus, ūkininkus, žemės ir miško savininkus atstovaujančių organizacijų atstovai, mokslininkai, teisės ir komunikacijos ekspertai.

Lietuvos medžiotojus sveikino CIC (International Council for Game and Wildlife Conservation) organizacijos prezidentas dr. Philipp Harmer, pabrėžęs, kad medžiotojai, tarnauja gamtai bei visuomenei ir turi tuo didžiuotis. Taip pat FACE organizacijos prezidentas Torbjörn Larsson pabrėžęs, kad tvari medžioklė teikia socialinę, ekonominę ir ekologinę naudą bendruomenėms.

Renginio metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vedėjas dr. Artūras Kibiša pristatė medžiojamųjų gyvūnų populiacijų būklės tyrimus, o lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė aptarė vilkų populiacijos būklės stebėseną rūšies valdymo ir apsaugos tikslais. Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas dr. Feliksas Miliutis aptarė medžioklės teisinę situaciją Lietuvoje, vienas iš Grynas.lt kūrusių – Paulius Paulaitis ir rinkimų politechnologas Laurynas Filipavičius pabrėžė pokyčių ir komunikacijos svarbą medžiotojų bendruomenei, pristatė medžiotojų nuomonės apklausos rezultatus.

Suvažiavime taip pat buvo diskutuota apie ribojimus naudotis modernia technika gyvūnų gerovės sąskaita, kasmet didinamą aplinkosaugos kontrolę ir augančią biurokratiją medžiotojų atžvilgiu, kurią civilizuotos šalys mažina visame pasaulyje, įvairias teisines interpretacijas ją įgyvendinant, pagrįsta nauda valstybei, patikėjus savo turtą – gyvūnijos, valdymą medžiotojams, skaičiais – vis didėjančia gyvūnų populiacija, medžiotojų atsakomybė ir rolė šalies aplinkosaugoje, pabrėžta, kad turi būti pasiektas didesnis politikų ir kitų atsakingų institucijų dialogas su didžiausia aplinkosauginės organizacija – medžiotojais, remiantis geriausia tarptautine teise ir praktika, formuojant tvarią šalies medžioklės politiką, o ne skaldant medžiotojų bendruomenę ir visuomenėje formuojant neigiamą nuomonę apie medžiotojus.

Suvažiavimo metu sutarta, kad medžiotojai patys turi tapti tais, kurie statys santykius su bendruomenėmis, inicijuos pokyčius derinant visuomenės, gamtos ir medžiotojų bendruomenės interesus bei taps gerokai atviresni, dalinsis geriausiomis pokyčių praktikomis ir žiniomis. Labai svarbus medžiotojų santykis su ūkininkais, žemės ir miško savininkais, kuris gerėja ir randama bendra kalba bei abipusis noras spręsti problemas. Suvažiavimo dalyvius sveikindamas Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Z. Aleksandravičius medžiotojų prašė rasti santykį su ūkininkais ir nekalbėti iš jėgos pozicijų, geriau prieš Kalėdas šerno kumpį padovanokite, tai tikrai papuoš mūsų bendravimą.

„Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, daugiau kaip 30 metų medžiotojai buvo engiami ir nepelnytai nuvertinami. Neigiama visuomenės nuomonė persekioja ne tik ankstesnes medžiotojų bendruomenės kartas, bet ir dabartines. Tačiau patys dėl to esame kalti. Neturime ne tik etikos kodekso, bet ir dalies klubų ar draugijų vadovai, savo vietose sėdi metų metus. Pasirinkdami tik rinkliavų surinkimą už nieką arba dėl to, kad turi pareigas, tai laiko savo asmeniniu gyvenimo tikslu, bet net nesusimąsto, kokią žalą atneša visai bendruomenei jau nekalbant apie pokyčių stabdymą“, – sako V. Kantauskas.

Anot jo, medžiotojai jau dešimtis metų atstovaujami nepakankamai, todėl dabartinei draugijos vadovybei tenka savotiškas iššūkis rasti visokiausius naujus sprendimus, pateisinančius medžiotojų lūkesčius, tačiau per eilę metų susikaupę negerumai negali būti išspręsti per vieną dieną ir tuo labiau neturint finansavimo.

„Iki šiol rajoninės draugijos veikė padrikai, prarado identitetą – skirtingi draugijų pavadinimai, skirtinga mokestinė tvarka, skirtingi tikslai. Būtina suprasti, kad turime veikti iš vien, turi atsirasti sistemiškumas, darbo kultūra, užtikrinamas grįžtamasis ryšys. LMŽD turtas turi būtų naudojamas atsakingai, centralizuotai ir efektyviai, o ne perleidžiant jį kažkam ir kažkaip. Būtina veikti nuosekliai, turint prioritetinius ilgalaikius tikslus, pradedant nuo savęs. Medžiotojai turi suprasti, kad pokyčiai rajoninėse draugijose priklauso tik nuo pačių medžiotojų. Medžiotojai turi jaustis ne tik medžiotojų klubų/būrelių nariais, bet ir draugijos dalimi. Reikia pripažinti, medžiotojai yra pasyvūs, tačiau labai reiklūs“, – sako V. Kantauskas.

Pasak jo, teisingai veikti, atnešant deramas permainas ir įgauti pasitikėjimą, yra vienas svarbiausių artimiausių LMŽD uždavinių, bet tam reikalingas ir finansinis visos bendruomenės indėlis.

Siūloma, kad draugijoje turėtų dirbti mažiausiai penki specialistai (direktorius, administratorius, teisininkas, komunikacijos, biologas) atsakingi už savo sritis, o ne vienas ar du žmonės kaip yra dabar, kad būtų pasiekti draugijos strateginiai tikslai.

Pvz: Pateikiama kaimyninių šalių medžiotojus atstovaujančių organizacijų lyginamoji analizė.

Medžiotojai atkreipė dėmesį, kad medžioklė Lietuvoje pakankamai griežtai reglamentuota, bet pati valstybė medžioklę ir medžiotojus paliko likimo valioje, susirinkdama tik mokesčius už plotus, kurie per metus siekia 3,5 mln. Eurų, o medžiotojų sukuriama metinė apyvarta viršija 50 mln. Eurų nuo kurių PVM pavidalu medžiotojai sumoka 10 mln. Eurų. ir griežtindama medžioklės teisinį reglamentavimą.

„Medžiotojas turi prievolę mokėti plotų mokestį už tai, kas jam nepriklauso. Visi žvėrys, kurie yra plotuose yra valstybės nuosavybės, medžiotojo tampa tik juos sumedžiojus. Nelaimingi įvykiai keliuose, jų padarinių šalinimas, yra mūsų gyvenimo dalis, kaip ir žalos atlyginimas ūkininkams, kurią jie sukelia. Turėtų atsirasti medžioklės ūkinės veiklos planavimas, kuris būtų grįstas medžioklėtvarka finansuojama iš medžiotojų sumokėtų mokesčių valstybei“, – siūlo LMŽD atstovai.

Siekdama įgyvendinti būtinas permainas, LMŽD artimiausiu metu planuoja sukviesti rajonines draugijas/skyrius į apskritojo stalo diskusiją aptarti „Kokia turi būti ateities draugija?“.