Praleisti ir pereiti į turinį Skip to sidebar Skip to footer

Kaip išsirinkti laikos šuniuką

Turinys:

Be abejo, nedideliame straipsnyje neįmanoma išdėstyti visko, ką norėtųsi parašyti ir apie šuniuko pasirinkimą, ir apie jau ūgtelėjusio šuns ruošimą parodoms bei bandymams. Reikia tikėtis, kad kada nors mūsų šalyje bus išleistas atitinkamas žinynas. O dabar norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į pačius pagrindinius laikos šuniuko pasirinkimo ir veislinių medžioklinių laikų parengimo būsimoms parodoms bei bandymams ypatumus, remdamasis savo patirtimi, įgyta per ilgus kinologinės veiklos metus.

Kiekvienas tikras medžiotojas anksčiau ar vėliau nusprendžia, kad jam reikia draugo ir pagalbininko, bendražygio, su kuriuo galėtų leistis medžioklės takais. Tad jeigu jums reikia šuns įvairių žvėrių ir paukščių medžioklei, siūlau rinktis laiką.

Medžioklinės laikos paprastai būna gana universalios, jas galima išmokyti medžioti praktiškai visų rūšių žvėris ir paukščius. Bet kuriuo atveju būsimas laikos šeimininkas turi apsispręsti dėl konkrečios veislės, jų yra kelios. Viename iš šio žurnalo numerių buvo labai išsamiai aprašytos tarp medžiotojų populiariausios laikų veislės. Dar kartą norėčiau pažymėti, kad medžioklinės laikos yra išimtinai medžioklei skirti šunys ir niekam daugiau.

Dažnai kyla klausimas: „Kas geriau – patinai ar kalės?“. Mano nuomonė tokia. Patinai stambesni ir galingesni, ištvermingesni ir savarankiškesni negu kalės. Jie piktesni ir drąsesni, todėl gali ryžtingai elgtis būdami šalia didelio žvėries. Patinams paprastai būdingas didesnis valkumas ir gana plati paieška. Vienas trūkumas: jei medžioklėje susitinka du ar daugiau patinų, būtinai kyla peštynės, o tai gali sugadinti visą medžioklę. Patinai įnoringesni ir labiau užsispyrę, juos palenkti sunkiau. Be to, patinai būna labiau „specializuoti“. Jeigu jie išmokomi dalyvauti didelių žvėrių (šernų, lokių ir t. t.) medžioklėje, tada nebekreipia dėmesio į kailinius žvėrelius ir paukščius. O kalės būna smulkesnės ir fiziškai silpnesnės. Gerai išmokytos jos stabiliai „dirba“ su bet kurios rūšies gyvūnais. Kalės paklusnesnės ir turėdamos gerą uoslę labai rūpestingai ieško žvėries. Jos būna labiau prisirišusios prie šeimininko, stengiasi įvykdyti visas jo komandas ir norus. Labai svarbi kalių savybė – nepasitikėjimas pašaliniais. Jos rečiau pasimeta, jas nelengva nusivesti svetimam žmogui paėmus už pavadėlio. Tačiau kalės turi ir vieną esminį trūkumą – du kartus per metus po tris savaites trunka jų lytinio aktyvumo laikotarpis.

Jei nusprendėte įsigyti veislinę medžioklinę laiką, žinokite, kad šuniuko veislės grynumą gali patvirtinti tiktai genealoginis medis. Jame nurodomi tėvai, seneliai ir senelės, proseneliai ir prosenelės, proproseneliai ir proprosenelės su visais vardais bei titulais, gautais parodose ir per bandymus. Genealoginiame medyje nurodomi ne tik eksterjero, bet ir šuns darbinių savybių įvertinimai.

Nusprendęs įsigyti laiką medžiotojas pirmiausia turi pasidomėti darbinėmis jos protėvių savybėmis. Be abejo, kuo daugiau aukštų įvertinimų už darbines savybes yra gavę šuniuko protėviai, tuo didesnė tikimybė, kad jų turės ir jūsų šuo. Tačiau visiškos garantijos negali suteikti net ir puikus genealoginis medis.

Vienintelis būdas apsidrausti – imti vyresnio amžiaus šuniuką, kai jau galima nustatyti, ar jis turi jus dominančių savybių. Pavyzdžiui, medžioklinių laikų šuniukai pradedami mokyti (pamažu pjudyti) nuo 4–6 mėnesių. Tuo metu patyręs medžiotojas gali jau pakankamai tiksliai nustatyti, kiek perspektyvūs yra šuniukai. Dėl eksterjero duomenų galima pasakyti, kad svarbiausias vaidmuo čia, žinoma, tenka kilmei. Didelių sėkmės šansų turi šuniukai, jeigu jau suaugę tų pačių tėvų palikuonys iš ankstesnių vadų parodose buvo įvertinti aukščiausiais balais. Labai svarbus vaidmuo formuojant šuns eksterjerą yra taisyklingas jo laikymas, šėrimas ir priežiūra. Pačios geriausios savybės gali lengvai išnykti, jei šuo bus laikomas netinkamai. Europos šalyse šuniukai pradedami dalyti nuo dviejų mėnesių; vadoje paliekama ne daugiau 6 šuniukų. Šie dalykai labai svarbūs. Įrodyta, kad motinos pienas reikalingas susidaryti imunitetui nuo daugelio ligų.

Šuniukai, išaugę su motina iki dviejų mėnesių, geriau atrodo, būna aktyvesni ir savarankiškesni. Galiausiai šuniukams būnant kartu geriau pasireiškia jų charakterio ypatumai ir polinkiai. Dėl to, be abejo, šio amžiaus šuniuką išsirinkti lengviau. Atsiminkite, kad šuniuko pasirinkimas ir tolesnis jo auklėjimas labai priklauso nuo jūsų patirties, pastabumo, šuns elgesio reakcijų žinojimo ir jūsų sugebėjimo jį suprasti. Pastebėta, kad geriausias laikas, tiek pagal eksterjerą, tiek pagal darbines savybes, turi tik patyrę medžiotojai „laikininkai“, taip pat „užkietėję“ medžiotojai ir jėgeriai.

Dar kartą noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad išsirinkti šuniuką – labai svarbius ir atsakingas žingsnis nusprendus įsigyti veislinę medžioklinę laiką. Turėkite omenyje, kad šunį imate ne metams ar dvejiems, o ilgam laikui. Nuo to, kaip rimtai rinksitės šuniuką, priklauso labai daug dalykų, o visų pirma – sėkmė ir medžioklėse, ir parodose, ir bandymuose.

Į KĄ REIKIA ATKREIPTI DĖMESĮ

Pavasaris – geriausias laikas įsigyti šuniuką. Per vasarą jis paaugs, sustiprės, o rudenį bus galima traukti į mišką, nes jau bus laikas dresuoti ir pirmą kartą vestis į medžioklę.

Rinktis šuniuką geriausia su patyrusiu kinologu, gerai išmanančiu šią veislę. Jeigu tai neįmanoma, reikia atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus. Renkantis laikos šuniuką reikia atidžiai stebėti visus šuniukus. Paprastai vienos vados šuniukai būna skirtingi. Pasitaiko tipiškų cholerikų. Tai labai guvūs, agresyvūs šuniukai. Jie nuolatos urzgia, puola savo gentainius, nustumdami brolius ir seseris bėga prie ėdalo. Tipiški sangvinikai būna ramūs, susitvardantys, nepuola peštis, bet prireikus nedvejodami duoda atkirtį savo gentainiams. Flegmatikai paprastai būna bailesni ir baikštesni, puolami gentainių taikosi sprukti, slėptis. Jie be aiškios priežasties necypia ir neinkščia.

Pastebėta, kad šuniukai, kurie užtikrintai laikosi pavieniui, būna savarankiški medžioklėje, jie smalsūs, stropiai ir nuodugniai išlandžioja medžioklės plotus ieškodami medžiojamo žvėries ar paukščio, o bendrauti linkę šunys gerai jaučiasi kolektyvinėse medžioklėse, kuriose paprastai dalyvauja daug medžiotojų ir šunų.

Rinkdamiesi šuniuką rimtai žiūrėkite jo fizinės būklės. Šuniukas turi būti tvirtas, gerai įmitęs, bet neperšertas. Apie povyzą kalbėti dar anksti, svarbu nepraleisti akivaizdžių trūkumų. Dėl spalvos reikia turėti omenyje, kad šuniukai augdami darosi tamsesni, tačiau bet kuriuo atveju spalva turi atitikti tos veislės standartą.

Nors žiūrint į šuniukus dar nelengva nuspėti, kokie jie bus užaugę, vis dėlto yra požymių, pagal kuriuos mažyliai smarkiai skiriasi. Pirmenybę teikite smalsiausiam ir savarankiškiausiam šuniukui, nes tai rodo jį būsiant aktyvų ir sumanų. Vertas dėmesio ir ramus, savimi pasitikintis šuniukas, kuris pats nelenda peštis, bet sugeba pakovoti už save. Pažvelkite ir į akis – drąsus šuniukas žvilgsnio nenukreips.

Laikos-suniukas-juodas

Kiekvienas tikras medžiotojas anksčiau ar vėliau nusprendžia, kad jam reikia draugo ir pagalbininko, bendražygio, su kuriuo galėtų leistis medžioklės takais. Tad jeigu jums reikia šuns įvairių žvėrių ir paukščių medžioklei, siūlau rinktis laiką.

Patikrinkite kaplių skaičių ir sukandimą. Kaplių turi būti po šešis viršuje ir apačioje, sukandimas – žirklinis. Dėl akių spalvos reikia pasakyti, kad jeigu mėnesio sulaukusio šuniuko akys visai be mėlynos spalvos, o vyzdžių praktiškai nematyti, suaugusio šuns akys bus tamsiai rudos (tai rodo mano ilgamečiai stebėjimai).

Pridėtiniai pirštai tuo metu jau turi būti pašalinti. Šuniuko dydis paprastai nebūna susijęs su suaugusio šuns dydžiu, tad tiesiog lyginkite šuniukus pagal letenų storį ir kaukolės dydį. Jei letenos storesnės, o kaukolė masyvi, užaugęs šuo bus stambesnis.

Atkreipkite dėmesį į šuniuką, kuris loja, o ne kiauksi baugščiai sprukdamas, žymėdamas nepažįstamus daiktus. Jeigu rimtai domitės būsimo savo šuns charakteriu, patarčiau pasinaudoti testų sistema, kurią sukūrė Amerikos gyvūnų psichologai W. Campbellas ir C. Plaffenbergas arba Vokietijos kinologas F. Hanzas. Naudojantis šiomis sistemomis pagal šuniuko elgesį galima gana tiksliai nustatyti būsimus šuns gebėjimus ir polinkius.

Norėdami išsirinkti iš vados šuniuką, kuris pateisintų jūsų lūkesčius, atidžiai stebėkite. Paprastai charakterio bruožai, įžvelgti stebint šuniukus, išlieka ir jiems užaugus. Todėl šuniuką rinkitės rimtai, kad paskui netektų nusivilti.

Iš vados reikia rinktis aktyvų, sveiką šuniuką, neturintį įgimtų fizinių defektų, su gerai išreikštais veislės požymiais.

Jeigu šuniukas pirmas randa ėdalą, geriau už kitus reaguoja į garsus, nuolatos kažką tyrinėja norėdamas pažinti aplink esančius daiktus, – tai jūsų šuniukas.

Tekstas, nuotraukos: Vladimir Sinica
Šaltinis: Žurnalas „Medžioklė ir Žvejyba Baltijoje

Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 5 / 5. Balsavo: 2

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Palikti komentarą

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą