Fazanus Lietuvoje leidžiama medžioti gana ilgai: nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d. Jų medžioklės Lietuvoje vis labiau populiarėja, bet tik pavasarį. Rudenį ir žiemą fazanų dažniausiai sumedžiojama atsitiktinai – medžiojant kitus žvėris bei paukščius. Vasarį, pasibaigus šernų, pagrindinio Lietuvoje medžioklės objekto, medžioklėms, lieka medžioklinė „tuštuma“. Vandens telkiniai dažniausiai dar būna sukaustyti ledo – bebrauti dar per anksti, slankų pavasarinė medžioklė uždrausta, lapiauti ne visi nori ar gali, o ir laimikiai šioje medžioklėje nebūna labai gausūs. Todėl norint sukviesti draugus į medžioklę ar šiaip pažymėti kokį nors įvykį, organizuojamos fazanų medžioklės. Fazanai dažniausiai būna perkami Lenkijoje ar kitoje šalyje ir į medžioklės plotus paleidžiami prieš pat medžioklę.
Iš „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse“ išvardytų leidžiamų devynių medžiojimo būdų fazanus teoriškai galima medžioti šešiais būdais: varant, sėlinant, „grandine“, „katilu“, su plėšriaisiais paukščiais bei tykojant. Vienais medžiojimo būdais fazanai sumedžiojami atsitiktinai, kitais būdais – jie specialiai medžiojami. Vieni fazanų medžiojimo būdai yra kolektyviniai, kiti – individualūs.
Pagal medžioklės taisykles fazanus, kaip ir kitus paukščius (išskyrus varninius), draudžiama medžioti be medžioklinių šunų. Ir tai nepriklauso nuo medžioklės būdo. JEI MEDŽIOJI PAUKŠČIUS – TURĖK ŠUNĮ. Su kokios veislės šunimi medžioti fazanus, priklauso nuo medžiojimo būdo. Tačiau apie tai vėliau.
Medžiojant sėlinant (tai ir turėtų būti pagrindinis individualus fazanų medžioklės būdas) šuo turi mokėti ieškoti fazano.
Suradęs jį pakelti (su tilktimi ar be jos -priklausomai nuo šuns veislės) ir po sėkmingo šūvio surasti ir atnešti sumedžiotą fazaną, taip pat ieškoti sužeistų fazanų. Čia labiausiai tinka paukštiniai šunys (vižlai), dirbantys su tilktimi. Tinkamiausi salyno (anglų) paukštiniai šunys. Iš jų Lietuvoje dažniausiai laikomi anglų seteriai, škotų seteriai (gordonai), airių seteriai. Yra vienas kitas pointeris. Iš esmės, Lietuvoje retai laikomi medžiokliniai šunys. Labai tinka ir kontinentiniai paukštiniai šunys. Iš jų Lietuvoje labiausiai paplitę dratharai (vokiečių šiurkščiap-laukiai paukštiniai šunys), kurtsharai (vokiečių trumpaplaukiai paukštiniai šunys), dar yra vienas kitas didysis bei mažasis musterlenderis, vaimairaineris, italų brakas. Dratharai ir kurtsharai Lietuvoje sudaro didžiąją daugumą paukštinių šunų.
Medžiojant su šios grupės šunimis idealiausia, kai kiekvienas medžiotojas turi savo šunį (bet tai būna labai retai) ir medžioja individualiai. Tačiau dažniausiai medžioklėje medžiotojų būna daugiau negu šunų. Tokiu atveju vienam šuniui turi tekti ne daugiau kaip 3 medžiotojai. Ir tokios grupelės turi medžioti atskirai, nes ne visi šunys moka dirbti sutartinai. Fazanų ieškoma (jeigu jie išleisti seniai ar išsiperėję laisvėje) krūmais apaugusių ežerų, upelių, tvenkinių pakrantėse, laukų želdiniuose, aukšta žoline augmenija apaugusiose vietose bei kitose tankmėse. Jei išleisti neseniai, tai ir medžiojama išleidimo vietoje ir apie ją. Pradėti medžioti patariama ne anksčiau kaip 9 valandą ir baigti ne vėliau kaip 14-15 valandą, t. y. pasinaudoti laiku tarp fazanų rytinio ir vakarinio maitinimosi. Medžiotojai eina viena linija. Medžiojant nereikėtų vaikščioti greitai, nors judėjimo tempą diktuoja šuo, ir kuo daugiau medžiotojų medžioja su vienu šunimi, tuo tempas mažesnis. Šuo turi kruopščiai apieškoti visą šuns vedlio norimą plotą. Suradęs fazaną turi nutilkti. Jei fazanas neišlaiko tilkties ir bėga, šuo neturi jo persekioti. Persekioti galima leisti tik labai patyrusį, gerai dresuotą šunį. Prie nutilkusio šuns paprastai eina šuns šeimininkas. Žinoma, galimi ir kitokie susitarimai -kai prie nutilkusio šuns eina artimiausias medžiotojas arba prieina visi medžiotojai ir į pakilusį fazaną šauna pagal susitarimo eiliškumą. Fazanai ne visada ilgai išlaiko tilktį, todėl einant link nutilkusio šuns reikia būti pasiruošus šūviui. Į pakilusį, pabaidytą be tilkties fazaną šauna artimiausias medžiotojas. Fazanas, ypač patinas, kildamas dažniausiai su-kvaksi ir tai atkreipia medžiotojo dėmesį. Kai fazanas pakyla iš labai arti, nereikia skubėti šauti – paukščiui reikia leisti nuskristi 30-40 metrų.
Medžiojant sėlinant taip pat gali būti naudojami tilkties nedarantys šunys: įvairūs spanieliai (rusų, kokerspanieliai ir kt.), vokiečių vachtelhundai (vokiečių putpeliniai šunys), auksasplviai bei labradoro retriveriai. Taip pat laikos bei jagtejerai. Medžiojama panašiai kaip ir anksčiau aprašytu būdu. Medžiotojas ar medžiotojai eina per fazanų laikymosi vietas ir šauna į šunų pakeltus paukščius.
Pagrindinis fazanų kolektyvinis medžiojimo būdas yra varant. Tačiau norint, kad tokia medžioklė būtų sėkminga, reikia, kad varyme būtų gana nemažai fazanų. Medžiojimo technologija priklauso nuo aplinkos, kurioje vyksta medžioklė. O varant fazanai medžiojami ir miške, ir krūmuose, ir laukuose, bet dažniausiai tokios medžioklės apima visus anksčiau paminėtus biotopus. Varant dažniausiai fazanai medžiojami dviem būdais. Pirmasis – kai medžiotojai stovi plačioje miško, krūmų proskynoje ir šaudomi virš medžių lajų skrendantys fazanai. Tokiuose medžioklės plotuose miškas yra išretinamas – iškertami krūmai, trakas, pomiškis, kad susiformuotų vešli, aukšta žolinė danga. Antrasis būdas – kai fazanai iš krūmų ir sąžalynų genami į atviresnę vietą.
Varant fazanams pakelti galima naudoti medžioklinius šunis. Tačiau čia netinka tilktį darantys šunys. Varovai turi judėti lėtai, patikrindami visas įtartinas (kur gali slėptis fazanas) vietas. Kai medžiojama gana atvirose vietose, gerai, kai flanginiai varovai turi ilgas kartis su vėliavėlėmis, kuriomis mosuodami neleidžia fazanams išskristi per flangus.
Taip dažniausiai medžiojama prie fazanų veislynų, taip pat, kai fazanai į medžioklės plotus paleidžiami prieš medžioklę.
Prie fazanų veislynų, aklimatizatorių medžioklės plotai gali būti specialiai paruošiami fazanų medžiojimui varant (1 pav.) Kad būtų užtikrinamas varovų ir šunų saugumas bei būtų galima priversti fazanus skristi tarp medžiotojų linijos ir varymo ploto, iškasamas kanalas (b) ir supilamas pylimas (c). Ant jo iš tinklo ir žabų įrengiamos išilginės bei skersinės neaukštos (maždaug pusės metro) tvorelės, priverčiančios fazanus skristi, nes į bėgantį žeme fazaną nešauname. Medžiotojų linijoje yra paruošiamos medžiotojų stovėjimo vietos. Jos išdėstomos kas 20 metrų. Galimi keli jų paruošimo būdai: gali būti įrengiamos stacionarios priedangos iš šakų, nendrių, tinklo, medžio ar pan., gali būti pastatomos kilnojamos širmos, gali būti apželdinamos eglių gyvatvore. Varymo plote (e), kuriame turi būti krūmų, aukštos žolės bei kitų tankmių, iššienaujami takai. Čia statomas ir fazanų perlaikymo voljeras (aklimatizatorius). Taip buvo įrengtas plotas fazanų medžioklei Šunskų valstybiniame medžioklės ūkyje, bet šiuo metu jis jau sunaikintas, kaip ir sunaikinti abu stambūs fazanų veislynai.
Vidurio Europoje geriausiai fazanų medžioklei įrengti plotai yra Čekijoje, Židlochovice, kur yra išlikusi viena seniausių medžioklinių pilių Europoje. Čia fazanai veisiami ir medžiojami nuo XVII a. Per medžioklės dieną čia sumedžiojama 1 000-1 500 fazanų.
Medžiojant „grandine“, „katilu“, kaip dažniausiai medžiojami kiškiai bei lapės laukuose, fazanų taip pat būtų galima sumedžioti. Bet turi būti medžioklinių šunų.
Specialiai prie masalo ar be jo fazanų niekas netyko, nors toks būdas taip pat galimas. Šiuo būdu jų galima sumedžioti, kai tykojama kitų paukščių, pavyzdžiui, ančių, karvelių. Fazanai gali ateiti ir į šernų viliojimo vietas, ypač, jei šeriama grūdais, bet vargu ar mūsų medžiotojas jį šaus, nes laukia „rimto“ žvėries, dažniausiai šerno. Be to, ir šuns toje medžioklėje gali nebūti.
Medžiojant su plėšriaisiais paukščiais, o ypač su ereliais ar vištvanagiais, fazanas yra vienas pagrindinių laimikių. Medžioklės etika reikalauja šauti tik į skrendantį fazaną. To reikalauja ir saugus elgesys medžiojant. Be to, draudžiama šauti žmogaus aukštyje skrendantį fazaną, o jie taip skrenda dažnokai.
Anglas ir lietuvis medžioja fazanus Anglijoje. Anglas sako: „Sere, pas mus į bėgantį fazaną nešaunama“. „O, taip“, – atsako lietuvis. „Aš palauksiu, kol jis sustos.“ Daugelyje medžioklės plotų yra netikslinga veisti fazanus arba medžioklės plotų naudotojai neturi tikslo fazanus veisti laisvėje, tada reikia stengtis išmedžioti kuo daugiau išleistų fazanų.
Paprastai patelės yra nemedžiojamos, bet jei, kaip minėta anksčiau, fazanai laisvėje nebus veisiami, galima ir net reikia medžioti ir pateles. Paprastai patelės yra nemedžiojamos, bet jei, kaip minėta anksčiau, fazanai laisvėje nebus veisiami, galima ir net reikia medžioti ir pateles.
2 pav. Fazano reakcija į šūvį: a) pataikius į galvą bei kaklą; b) pataikius į pilvą: c) pataikius į sparną; d) pataikius į akį: e) pataikius į nugarą; f) pataikius į koją
Fazanai šūviui yra gana atsparūs. Skrenda gana greitai. Rekomenduojama fazanus medžioti 3,20-2,75 mm šratais. Nors patyrimas parodė, kad mūsų medžiotojai fazanus medžioja daug stambesniais, iki 4,25 mm, šratais (kaip ir daugelį smulkių gyvūnų). Kur pataikyta fazanui, galima nustatyti pagal pašauto fazano reakciją (2 pav.).
Kai medžiojama šiltuoju metų laiku, sumedžiotiems fazanams pravartu išimti vidurius. Sumedžioto fazano patino amžių galima apytikriai nustatyti pagal kojos pentino ilgį ir formą (3 pav.).
Autorius: Kęstutis Pėtelis
Šaltinis: Žurnalas “Medžiotojas ir medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
