Jeigu reikia pašalinti bebravietę ir gerokai sumažinti bebrų, efektyviausias būdas yra spąstai.
Bebras kaip medžiojamas gyvūnas visuomet atrodė patrauklus. Bebrų nuo seno yra gausu, o sumedžiotus juos galima panaudoti įvairiais būdais. Bebrai buvo vertingi ne tik tarybiniais laikais, kai juos medžioti buvo leidžiama ne kiekvienam ir už kailį mokėta daugiau, bet ir seniau, dvarininkų laikais, kai bebrai buvo saugomi ir juos medžioti buvo galima tik leidus ponui.
Nors dėl draudimų Lietuvoje bebrai išliko ilgiau negu didžiojoje Europos dalyje, tačiau ir pas mus jie palaipsniui išnyko. XX amžiaus pradžioje tik pavienių bebrų atkeliaudavo Nemunu į Lietuvą iš Baltarusijos. XX amžiaus viduryje ir antrojoje pusėje pradėta bebrų reaklimatizacija. Dabar šalyje bebrų paplitę daugelio upių baseinuose. Oficialiai suskaičiuota, kad 2014 metais Lietuvoje buvo 44 416 bebrų. 2013 metais sumedžioti 21 749 bebrai. Įdomu, kad 2005 metais sumedžioti tik 5359 bebrai. Bebras yra padaras, greitai susirandantis tinkamą vietą gyventi ir savo įprastais veiksmais galintis padaryti daug žalos ne tik žemės ūkiui ir miškininkystei, bet ir infrastruktūros objektams.
Įdomu, kad Čekijoje, kur bebrai nemedžiotini, jaudinamasi dėl galimos jų žalos užtvankų damboms – upių įtvirtinimų, kuriuose bebrai pradeda daryti savo urvus, konstrukcijos tampa nesaugios. Mūsų šalyje pastebėta, kad bebrai užbarikaduoja vamzdžius ir gadina miško kelius. Šiandien šis gyvūnas medžiotojams nėra retenybė. Nors didiesiems medžiojamiesiems gyvūnams jo prilyginti negalima, jis vis tiek suteikia įdomių medžioklės akimirkų.
Bebrų medžioklė spąstais nėra vienintelis šių gyvūnų medžiojimo būdas. Triukšminga ir dinamiška medžioklės rūšis yra naudojant urvinius šunis, išvarančius bebrus iš urvų. Įdomi yra ir medžioklė tykant, kai bebrai medžiojami šaunamuoju ginklu. Tačiau, jeigu reikia pašalinti kokią bebravietę ir gausiai sumažinti bebrų, efektyviausias būdas yra gaudyti juos spąstais. Žiema tam yra geriausias laikas. Kanadoje ir Rusijoje bebrų spąstai spendžiami po ledu, nes bebrai juda ir šiuo metų laiku. Šiuo atveju spąstai įtvirtinami eketėje, ir tokiu būdu medžioklė gali būti labai veiksminga.
Kojas sugaunantys spąstai Lietuvoje ir Europoje apskritai yra draudžiami, nes šis gyvūnų gaudymas Europos Sąjungos laikomas nehumanišku, jis net reglamentuojamas specialiais teisės aktais. Populiariausi yra Conibear rėminiai spąstai, kuriuos paprasta pastatyti ir patikrinti. Jeigu spąstai statomi žiemą, sniege ir šaltame vandenyje, geriau pasirūpinti patvariomis neopreno medžiagos pirštinėmis, kurios apsaugos rankas nuo šalčio. Pravers ir ilgi guminiai batai.
Geriausias metas medžioti bebrus yra baigiantis žiemai ir prasidedant pavasariui, kai bebrai pradeda judėti.
SPENDIMAS. Paprasčiausia bebrą medžioti anksti pavasarį, kai ledas lėtai pradeda tirpti. Tada galima pradėti stebėti bebrų veiksmus. Spąstus statykite ten, kur bebrai dirba, kad pasiektumėte norimą rezultatą ir šį apsukrų graužiką sėkmingai sumedžiotumėte. Bebrų veiksmus rodo išgraužimai, išminti takai, kur bebras lipo iš vandens, taip pat daubos. Upių ir griovių krantuose, ten, kur sniegas yra rudos spalvos, greičiausiai yra vietos, kur bebrai išeina vakarieniauti. Geriausias metas medžioti bebrus yra baigiantis žiemai ir prasidedant pavasariui, kai bebrai pradeda judėti. Tada kailis yra labai tinkamas lupti, o liaukos yra mediciniškai geriausios kokybės. Tuo metu reikia nedelsiant pastatyti spąstus ten, kur bebrai išlenda iš vandens arba aktyviai juda. Paprasčiausia spąstus spęsti griovyje, nes šiuo vandeniu bebras plaukia priekį ir atgal ir kito kelio neturi. Ištirpus ledui arba iškalę lede eketę, spąstus paspęskite griovio viduryje, kuo arčiau dugno.
Nesvarbu, kokio gylio griovys, svarbiausia, kad patys jį pasiektumėte. Jeigu vandens mažai, tai galėtų būti problema. Spąstus įtvirtinkite mediniais kaiščiais, geriausia naudoti paties bebro išgraužtus medžius. Tokius kaiščius galima naudoti ir statant „trobelę“ – kuolelius įstatykite vieną prie kito šalia spąstų iš abiejų pusių. Pritvirtinus spąstus kaiščiais, reikia žiūrėti, kad kuoleliai netrukdytų suveikti spąstų spyruoklei, kai bebras įplaukia. Idealiu atveju per visą griovį virš spąstų tarsi tiltelis patiesiama kokia nors sija ar sutrūnijęs medis. Tai leis plaukiančiam bebrui panirti ir patekti į spąstus. Geriau spąstus pririšti prie kokio medžio virve ar viela, kad bebras kovodamas jų nenutrauktų. Priešingu atveju turėsite rimtai pavargti, kai griovyje bandysite surasti spąstus. Jokiu būdu nepamirškite nuimti saugiklių, nes bebras laisvai plaukios pirmyn atgal, o medžiotojas galvos, kad jo ten visai nėra. Tai nėra vienintelis spąstų įtvirtinimo būdas. Juos galima spęsti ir priešais bebrų urvus, taip pat pritvirtinti kartimi virš vandens, kaip nurodyta schemoje. Taip pat gilesniame griovyje galima pastatyti dvejus spąstus – vienus ant kitų. Jeigu spąstai dedami griovio dugne, ūseliai, prie kurių bebrui prisilietus spąstai suveikia, turi būti atsukti į apačią. Jeigu spendžiama prie vandens paviršiaus, ūseliai turi būti nukreipti į viršų.
ILGAINIUI GYVŪNAI TAMPA ATSARGŪS. Svarbu spąstus užmaskuoti. Geriau naudoti kiek aprūdijusius, o ne naujus ir spindinčius spąstus, nes jų bebras bijos. Jeigu spąstai dedami vandenyje, o lauke lieka jų viršutinė dalis, ją galima apdengti šakomis, žole ir dumblu, kad gyvūnui nekiltų jokių įtarimų.
Jeigu vandenį dar dengia ledas, bet bebrai jau aktyvūs, spąstus galima dėti į eketę, irgi dviem mediniais kaiščiais pritvirtinant prie dugno. Reikia stebėti, kaip bebras juda, iš kurios pusės lenda iš urvo. Svarbiausia žiūrėti, kad spąstai nesuledėtų, nes tada prie jų bus galima prieiti tik pavasarį, o spąstų spyruoklė gali būti „pavargusi“, taigi spąstai nebebus pakankamai veiksmingi, kad pagautų bebrą. Prisiminkite, kad bebras yra stiprus gyvūnas, ir jeigu spąstai nėra pakankamai tvirti, jis gali ištrūkti.
Jeigu spąstus bebravietėje spęsite pirmą kartą, bebrai dar bus drąsūs. Taigi pirmąkart padėkite kuo daugiau spąstų, nes vos gyvūnai pradės suvokti, kad vyksta kažkas nedoro ir pradeda dingti šeimos nariai, jie taps atsargesni. Buvo atvejų, kai iš vakaro padedami spąstai iki šiol niekieno netrukdomoje bebravietėje, o rytojaus dieną pagaunami trys gyvūnai. Literatūroje rašoma, kad kiekviena bebrų šeimyna į spąstus reaguoja skirtingai. Vieni į juos nekreipia dėmesio, kiti labai atidūs, ypač jeigu pastebėjo žmonių veiklą. Manoma, kad bebrų patinai į svetimus kvapus žiūri ne taip įtariai kaip patelės. Be to, jaunikliai bus daug smalsesni ir aplaidesni. Daug kartų pastebėta, kad bebravietėje vakare pirmieji pasirodo ir pradeda dirbti jaunieji bebrai. Jeigu viskas ramu, tik tada pasirodo vyresnieji. Saugokitės ūdrų – jas medžioti draudžiama! Jeigu upių krantuose pastebite išvaikščiotų žolių, nupjautų upių vingių, perėjimų iš vieno griovio į kitą, bet nėra išgraužimų, tikėtina, kad ten veikia ūdra, kuri irgi gali patekti į spąstus, jeigu medžiotojas neatsargus.
Autorius: EGIDIJUS ŽUKAS
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų su tikimo DRAUDŽIAMA!
