Miškų urėdijose įrengta daug įvairiausių takų, kuriuose lankytojai supažindinami su Lietuvos miškuose augančių medžių ir krūmų rūšių įvairove, retaisiais žoliniais augalais, grybais, samanomis. Kai kurių takų stenduose apibūdinami Lietuvos miškų žvėrys ir paukščiai, vabzdžiai. Daugelis takų skirta gražiausiems Lietuvos vietovaizdžiams apžvelgti. Ypač poilsiautojų pamėgti takai per pelkes, kur lankytojai susipažįsta su specifiniu paslaptingu pelkių gyvenimu.
O štai Anykščių miškų urėdijoje įrengtas pirmas Lietuvoje pažintinis takas, skirtas medžiotojams ir visuomenei supažindinti su medžioklei ir gyvūnų globai skirtais įrenginiais.
Plati pažintinio tako paskirtis
Analogiška biotechninių įrenginių ekspozicija įrengta ir Dubravos EMM urėdijos teritorijoje. Su ASU mokslininkais Anykščių urėdija bendradarbiauja jau seniai, kai pagal Medžioklėtyros laboratorijos vadovo dr. K. Pėtelio projektą Mikierių girininkijoje buvo įrengtas 64 ha ploto aptvaras laukiniams žvėrims ir pradėtas vykdyti danielių aklimatizavimo Šimonių girioje projektas. 2005 m. aptvare apgyvendinta 20 danielių. Šiuo metu jame gyvena 26 danieliai, 7 dėmėtieji elniai, 14 muflonų ir 2 šernai. 40 danielių jau išleista į laisvę. Jie daugiausia laikosi Mikierių girininkijos teritorijoje, urėdijos profesionalios medžioklės plotuose, ir tik pavieniai nuklysta į tolimesnius medžiotojų klubų medžioklės plotus.
Per rują laukiniai patinai ateina prie aptvarų pasigalynėti su aptvare gyvenančiais varžovais ir besibadydami gerokai apgadina tvoras. ASU Medžioklėtyros laboratorijos darbuotojai Mikierių girininkijoje įrengė pastovius tyrimo barelius ir stebi Lietuvoje aklimatizuojamų danielių poveikį miškui.
Biotechniniai ir technologiniai įrenginiai
2012 m. Anykščių miškų urėdija ir Aleksandro Stulginskio universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis ir Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas pritarė dr. K. Pėtelio idėjai pademonstruoti medžiotojams ir visai visuomenei, kaip tvarkingai įrengti įvairiausių tipų biotechninius ir technologinius įrenginius medžioklės plotuose. Biotechniniai ir technologiniai įrenginiai išdėlioti prie seniau įrengto Mikierių girininkijos pėsčiųjų tako. Ekspozicija prasideda nuo pat girininkijos administracinio pastato, kur demonstruojami įvairių tipų inkilai uoksuose perintiems paukščiams bei dirbtinės lizdavietės vandens paukščiams. Pamiškėje prie tako iš eglišakių įrengtos kelių tipų slėptuvės – lesyklos kurapkoms ir fazanams.
Miške abipus tako ar gerokai nutolę nuo jo stovi įvairiausių tipų žvėrių tykojimo bei stebėjimo bokšteliai, šėryklos, ėdžios, druskos laižyklos. Tykojimo bokšteliai įvairių konstrukcijų: atviri, dengti, pristatomi prie medžių, kilnojami su atramomis, aukšti, žemi, skirti medžioklėms su varovais, kai bokšteliai pastatomi kvartalinėse linijose. Didelė ir šėryklų įvairovė: stoginės šienui ir sultingiesiems pašarams, grūdams, taip pat skirtosios suaugusiems šernams, jaunikliams ir t. t. Demonstruojamos ir kelių tipų druskos laižyklos. Prie laižyklų įrengta betono danga, kad lietaus nuplautos ištirpusios druskos žvėrys nelaižytų nuo kanopomis ištrypto grunto, neretai susimaišiusio su žvėrių išmatomis.
Pirminio sumedžiotų žvėrių apdorojimo aikštelėje parodomi tik patys paprasčiausi būtinieji įrenginiai.
Kad mažėtų medžioklės „šungrybių“
Ekspozicijos tikslas – pademonstruoti tokius biotechninius šėryklų įrenginius, kuriuose užtikrintas racionalus pašarų naudojimas, atsižvelgta į atskirų gyvūnų rūšių ar tų pačių gyvūnų skirtingų amžiaus grupių maitinimosi ypatumus. Svarbu, kad būtų patogu pripilti pašarų, jas išvalyti ir dezinfekuoti, taip pat nesudėtinga ir nebrangu įrengti ir priderinti prie aplinkos, kad būtų estetiškai patrauklios.
Nesunkiai ir nebrangiai įrengiami, estetiški ir prie aplinkos derantys žvėrių tykojimo ir stebėjimo bokšteliai turi užtikrinti saugų medžiojimą, taip pat būti patogūs, nes juose medžiotojai praleidžia ilgas valandas.
Dabar medžioklės klubų plotuose žvėrių tykojimo bokštelių „pridygę“ kaip grybų po lietaus, mat paplito iš Vakarų atkeliavęs medžioklės būdas, kai žvėrys (daugiausia šernai) medžiojami vadinamosiose jų jaukinimo vietose. Taigi jeigu ne kiekvienas, tai jau tikrai kas antras medžiotojas turi pasistatęs savo personalinį tykojimo bokštelį, o ne retas šaulys įsirengia ir 2–3 žvėrių tykojimo vietas. Tačiau tarp tų „grybų“ yra ir daug „šungrybių“…
Įrenginiai turi derėti su aplinka
Ir kokių tik nėra bokštelių Lietuvos miškuose! Pamatysi suręstų iš visokio statybinių atliekų šlamšto, kai viena statinio lenta dažyta žaliai, kita – raudonai, trečia – baltai, o visos kitos aptepliotos kalkėmis ar betono skiedinio tyre. Tokių statinių stogai neretai būna uždengti surūdijusios skardos lakštais, asbestinio šiferio lapų nuolaužomis ir panašiai. Kai kurie medžiotojai netgi išsigudrino žvėrių tykojimo bokšteliais paversti senų automobilių kėbulus ar jų dalis, užkeldami jas ant pastolių. Vaizdas kraupus. Neretai dar aptiksi primityvių lipynių, kurių atramos prie medžių prikaltos vinimis.
Iš tikro bokšteliai turėtų būti suręsti iš tašelių, iš dalies galima panaudoti ir rąstelius be žievės. Sienos apkalamos dvigubo pjovimo lentomis, o stogai – iš skiedrų ar lentelių. Stogų dangai netiks spalvotas plastikas ar saulėje žaižaruojanti cinkuota skarda. Biotechniniams įrenginiams skirtų medžiagų spalva turėtų būti matinė ruda, rusvai pilka, žalia ar žalsvai pilka, kad derėtų prie medžių kamienų ir lapijos spalvų. Tokie patys reikalavimai taikytini ir įvairių šėryklų įrenginiams. Klubų medžioklės plotuose gana plačiai paplitusios tokios šernų jaukyklos, kai birūs pašarai supilami į metalines statines, įvairias plastikines talpyklas, netgi į nudėvėtas ir miškan atbogintas automobilių ar traktorių ratų padangas. Kartais supilami ir į šampano butelius, kuriuos norėdami išberti grūdus šernai ridena po gana didelę miško teritoriją aplink bokštelius.
Nors tako biotechninių įrenginių ekspozicijoje demonstruojamos šėryklos, kurioms įrengti panaudotos metalinės statinės ir plastikiniai indai, tačiau, manyčiau, tai daugiau pavyzdys, kaip nereikėtų daryti. Visokio statybinio šlamšto, įvairiausios talpos ir formų plastikinių, stiklinių indų į miškus, ypač priemiesčių, galybę pritempia miesto gyventojai, pamiškėse įsikūrusių sodininkų bendrijų nariai, tad nereikėtų prie jų prisidėti dar ir medžiotojams, nes tokios šėryklos visiškai nedera su miško aplinka.
Dar viena gana plačiai medžioklės plotuose išplitusi negerovė yra ta, kad po žiemos žvėrių šėryklos neišvalomos ir nedezinfekuojamos. Nors daug kur žvėrys (šernai) šeriami ištisus metus, pavasarį šėryklas ir jaukyklas būtina išvalyti ir dezinfekuoti, kad nebūtų platinamos žvėrių ligos, o tada šerti toliau. Dabar ten, kur žvėrys šeriami intensyviai, pūvančių ir rūgstančių šėrimo liekanų dvokas tvyro visame miške. Beje, medžioklė žvėrių jaukinimo vietose būtų etiška jauką išpilant užmaskuotai, kad bokštelyje sėdintis medžiotojas negalėtų šauti į ėdantį žvėrį. Šauti tektų tik į ateinančius į jaukinimo vietą ir iš jos išeinančius ar šiaip toje aplinkoje vaikštinėjančius gyvūnus. Šauti į paršiuką, lovyje ramiai čiauškiantį kukurūzus, na, kažkaip nepriimtina…
Daugiau dėmesio biotechninių įrenginių įrengimui ir priežiūrai turėtų skirti ir valstybiniai miškininkai bei miškų savininkai. Nepakanka tik leisti ar neleisti šiuos įrenginius statyti vienoje ar kitoje miško vietoje. Reikėtų pasižiūrėti, kaip jie įrengiami, ar dera prie miško aplinkos toje konkrečioje vietoje, na, ir kaip toliau tie įrenginiai eksploatuojami, kad jie mišką puoštų, o ne bjaurotų.
O šis pažintinis takas atsirado tikrai laiku. Juo pasivaikščioję piliečiai turėtų keisti savo neigiamą nuomonę apie Lietuvos medžiotojų veiklą. Anykščių urėdijos darbuotojai pasirūpins, kad take demonstruojamose šėryklose būtų pašarų, tad tako lankytojai galės pamatyti ir žvėrių veiklos prie šėryklų pėdsakus. Rudenį lankantis biotechninių įrenginių ekspozicijoje jau buvo matyti danielių pėdsakų prie druskos laižyklų, nes jose jau padėta druskos gabalų.
Pristatyti kultūringos medžioklės principai
Pravartu take apsilankyti ir medžiotojams bei miškininkams, kad pagilintų žinias, kaip pigiai, iš paprastų statybinių medžiagų įrengti estetiškus, prie aplinkos derančius ir gerai funkcionuojančius biotechninius įrenginius, juo labiau kad Anykščių urėdijos darbuotojai maloniai priima visus svečius, norinčius susipažinti su kultūringos medžioklės principais.
Beje, spalio pradžioje jau buvo surengtas pirmas seminaras, kurio metu urėdijos miškininkai ir Svėdasų klubo medžiotojai aptarė, kaip tausoti ir globoti fauną. Seminaro dalyviams paskaitą skaitė ASU Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. K. Pėtelis. Dalyviai apžiūrėjo medžiotojų tako eksponatus.
Panašūs seminarai, į kuriuos bus kviečiami valstybinių miškų valdytojų atstovai, privačių miškų savininkai bei medžiotojai, vyks ir ateityje.
Medžiotojai ne tik medžioja
Anykščių miškų urėdas S. Kinderis įsitikinęs, kad pažintinis takas, kuriame demonstruojami biotechniniai įrenginiai, daugiau reikalingas visuomenei nei patiems medžiotojams. Senuoju Mikierių girininkijos pėsčiųjų taku keliauja daug poilsiautojų, tarp kurių grupės Šventąja baidarėmis plaukiančių turistų, daugiausia jaunimo. Baidarininkai būtinai stabteli prie Mikierių girininkijos, kad apsilankytų žvėryne, pamatytų gražuolius danielius, dėmėtuosius elnius, muflonus ir pasilabintų su populiariuoju šernu Henriku.[divide style=”2″]
Autorius: Vytautas Ribikauskas
Šaltinis: Miskai.lt