Virginijus Kantauskas sieks perrinkimo LMŽD: „Mūsų ateitis – tik vienybėje“

Dabartinis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas Virginijus Kantauskas oficialiai registruotas kandidatu artėjančiuose organizacijos pirmininko rinkimuose. Kartu su prašymu, V. Kantauskas pateikė ir savo programą „Lietuvos gamtos ir medžioklės ateitis – tik vienybėje“. Anot jo, draugija šiuo metu stovi prieš egzistencinį iššūkį, kurį įveikti gali tik profesionaliai valdoma ir vieninga bendruomenė.

Jo teigimu, jei Lietuvos medžiotojai patys nevaldys savo likimo, už juos tai padarys asmeninių tikslų siekiančios grupės ar matantys gamtą tik per ekranus, todėl atėjo laikas LMŽD paversti nepalaužiama, modernia ir edukacija grįsta jėga.

“Susiskaldymas yra prabanga, kurios organizacija nebegali sau leisti, todėl permainos turi būti tęsiamos dar greičiau ir su didesne jėga. 30 000 narių turinti bendruomenė turi tapti stipriausia gamtą saugančia organizacija, formuojančia šalies gamtos ir aplinkosaugos politiką, o ne prašančia išmaldos prie durų”, – pabrėžia jis.

V. Kantausko vizijoje numatyta transformuoti centrinę valdžią taip, kad ji tarnautų rajonų medžiotojams per įteisintą regionų vadovų tarybą, o vietoj švaistomų resursų pavieniams projektams būtų sukurtas centralizuotas teisinės pagalbos ir krizių valdymo fondas, ginsiantis kiekvieną narį nuo nepagrįsto spaudimo ar konfliktų su ūkininkais bei miškininkais.

Programoje ypatingas dėmesys skiriamas naujai kartai, numatoma aktyviai remti moterų medžiotojų judėjimą, nešantį naują kultūrą, LMŽD padaryti oficialiu švietimo sistemos partneriu, tradicines šventes paversti atvirais visuomeniniais renginiais, įgalinti šiuolaikinį Tado Ivanausko vardo etikos kodeksą bei aktyviau integruotis į šalies gynybos sistemą ne ginklais, o žiniomis ir per būrelių infrastruktūra.

“Mano charakteris nėra lengvas, aš nesiūlau lengvų kelių. Kviečiu visus kartu kurti stiprią ir į ateitį orientuotą organizaciją, kurioje kiekvienas pažadas bus įgyvendintas”, – sako jis.

Naujojo pirmininko rinkimai įvyks balandžio 25 d. LMŽD suvažiavimo metu. Vadovą rinks daugiau nei 300 rajoninių draugijų delegatų, atstovaujančių visos Lietuvos medžiotojų ir žvejų interesams. Pagal nustatytą tvarką, pirmininkas bus renkamas balsų dauguma – kandidatui pergalę užtikrins daugiau nei 50 procentų delegatų balsų.

Virginijaus Kantausko programa:

„Lietuvos gamtos ir medžioklės ateitis – tik vienybėje”

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) stovi prieš egzistencinį iššūkį. Arba mums pavyks, arba ne. Deja, bet istorija negailestinga: organizacijos yra arba profesionaliai valdomos, arba jos yra griaunamos. Jei mes nevaldysime savo likimo patys, jį už mus nuspręs tie, kurie gamtą mato tik per kompiuterio ekraną ar dar baisiau – siekia asmeninių tikslų, kurie yra nesuderinami su bendruomene. Pagaliau atėjo laikas sutarti, kad LMŽD taptų nepalaužiama, modernia ir edukacija grįsta jėga.

I. Valdyti ar būti sugriautiems

Susiskaldymas yra prabanga, kurios nebeturime. Skirtingų interesų grupės eilę metų pūdė organizaciją iš vidaus, o išorės oponentai tuo naudojosi. Prieš ketverius metus sutarėme tai pakeisti, žengėme pirmuosius žingsnius. Jie nebuvo lengvi, priešingai – kainavo laiko, sveikatos, lėšų, bet svarbiausia išmokome dirbti kartu. Sutarėme dėl vertybių, tikslų ir, kas mes esame. Bet tų kelerių metų buvo per mažai, kad atkurtume tai, kas buvo naikinama ir griaunama dešimtmečius, todėl atvirai sakau, kad permainos turi būti ne tik tęsiamos, bet daromos dar greičiau ir su daugiau jėgos nei iki šiol:

• LMŽD privalo tapti vieninteliu ir stipriausiu „skėčiu ne po penkerių metų, ar dešimties, o kuo greičiau – tik veikdami kaip viena, 30 000 narių turinti kariuomenė, mes galėsime diktuoti sąlygas derybose su valdžia ar bet kuo kitu, o ne prašysime išmaldos ar būti išgirsti. Mes nelauksime prie durų, nes mes tapsime vieninga girdima jėga, kurią privalu gerbti.
• Mes nustosime švaistyti resursus pavieniams projektams rajonuose ir sukursime centralizuotą „skydą” teisinės pagalbos ir krizių valdymo fondą, kuris gins kiekvieną narį ar medžiotojų kolektyvą nuo nepagrįsto spaudimo, karų su ūkininkais, miškininkais ar išorės bandymų mus sunaikinti ar išardyti.
• Centrinė valdžia tarnaus ne rajonams, o rajonų medžiotojams, kurie stiprins centrą. Tam įteisinsime nuolatinę regionų vadovų tarybą.
• Mes sukursime vieningą naujos kartos gamtos sargų medžiotojų parengimo sistemą – pakelsime ją į naują lygį, padarydami pavyzdine, geidžiama, suteikiančia kiekvienam aukščiausios kompetencijos žinias.

II. Vartai naujai kartai – nuo būrelio banko iki miško

Medžiotojų bendruomenė sensta tai faktas. Jei neatversime durų naujiems nariams šiandien, rytoj nebus kam saugoti Lietuvos gamtą.

• Mes sukursime modernią platformą, kurioje naujokas ras viską: nuo kursų iki „Būrelių banko . Taip panaikinsime „uždaros bendruomenės” stigmą padėsime motyvuotiems naujokams rasti savo kolektyvą be asmeninių pažinčių ir skatinsime geriausios valdysenos būrelių praktiką.
• Dar aktyviau griausime stereotipus – aktyviai remsime moterų medžiotojų judėjimą. Tai sparčiausiai auganti grupė, kuri įneša naują kultūrą, estetiką ir empatiją, griaunančią pasenusius stereotipus.
• Dalinsimės žiniomis ir patirtimi kiekvienas naujas narys gaus patyrusį rajone mentorių, kuris mokys ne kaip spausti nuleistuką, bet kaip jausti mišką ir gerbti tradicijas.

III. Gamtos pažinimo vaikų revoliucija

Medžiotojas yra tikrasis gamtos sargas ir mes tai įrodysime per jaunimo kartą:

• Mes tapsime oficialiais švietimo sistemos partneriais kiekviename rajone organizuosime išvykas į miškus, kur vaikai mokysis ne iš vadovėlių, o stebėdami pėdsakus, lesyklas ir suprasdami gamtos ekosistemos pusiausvyrą.
• Prie medžiotojų kolektyvų steigsime vaikų sekcijas tam, kad vaikai, kurie padeda statyti bokštelį ar vežti pašarus, būna varovais, užaugtų su teisingu vertybiniu stuburu.
• Transformuosime trofėjų parodas į šiuolaikinius edukacijos renginius, įgalinsime virtualią realybę ir interaktyvias ekspozicijas, kad miesto vaikas suprastų: medžioklė yra gamtos saugojimas, tradicijų puoselėjimas, populiacijų valdymas, o ne niokojimas.
• Dar aktyviau eisime į mokyklas – ne tik skleisime žinią apie unikalią Lietuvos gamtą, bet įtrauksime mokinius ir vaikus ją pažinti patiems, organizuodami išskirtines stovyklas ir praktikas skirtingais metų laikais.

IV. Atviri klubai – nauja bendruomeniškumo era

Uždaras būrelis yra silpnas būrelis, todėl skatinsime tapti vietos bendruomenių širdimi.

• Sukursime pirmąjį šalyje „Būrelių banką , į kurių bendruomenių narius galės pretenduoti nauji nariai, atitinkantys aukščiausių standartų gamtos sargų reikalavimus.
• Skatinsime būrelius rengti atviras „Gamtos dienas” vietos gyventojams su žvėrienos degustacijomis, talkomis miškuose ir parama kaimo bendruomenėms.
• Mes parodysime, kad žinome kiekvieną savo plotų žvėrį ir juo rūpinamės moksliškai pagrįstais metodais, pasitelkę moderniausias technologijas pakelsime šalies žvėrių apskaitą į naujų standartų aukštumas.
• Užčiaupsime bet kokį populizmą faktais apie mūsų darbus: tonas išvežtų pašarų, kilometrus išvalytų nuo šiukšlių pamiškių, investicijas į smulkiąją fauną.

V. Dar geresnė reputacija

Medžiotojas nėra tik „šaulys”, jis yra Lietuvos gamtos sargas.

• Transformuosime tradicines medžiotojų šventes į atvirus visuomeninius renginius su edukacijomis, kulinariniu paveldu (žvėrienos degustacijomis) ir pramogomis šeimoms.
• Investuosime į bendruomenės reputaciją ne tuščiais pranešimais ar postais, o per geriausius pavyzdžius ir realius darbus Lietuvos gamtai.
• Kursime bendrus projektus su aplinkos apsaugos specialistais, mokslininkais ir ornitologais, įrodydami, kad medžiotojų žinios ir resursai yra kritiškai svarbūs saugant retas rūšis.
• Įsiliesime į šalies gynybos sistemą savo žiniomis, infrastruktūra ar bet kaip kitaip, kaip būsime paprašyti.

VI. Tado Ivanausko etikos kodeksas ir LMŽD atsakomybė

• Įgalinsime medžiotojo etikos kodeksą, Tado Ivanausko vardu, kad jis atitiktų šiuolaikinius standartus. Garbingas elgesys su laimikiu ir pagarba kolegoms bei visuomenei – nediskutuotinas prioritetas.
• Skatinsime pažangių technologijų, dronų, termovizorių (paieškai) ir skaitmeninių stebėjimo sistemų naudojimą moksliškai pagrįstai apskaitai vykdyti ar visuomenės edukacijai.

Aš nesiūlau lengvo kelio – lengvi keliai ne man. Mano charakteris nėra lengvas, bet tai, ką aš darau aš padarau. Todėl ir siūlau šiandien valdomą, stiprią ir į ateitį orientuotą organizaciją. Būkime tais, kurie kuria pokyčius, o ne tik stebi.