Vilko statuso pakeitimas: daugiau laisvės ieškant tinkamiausių sprendimų

Europos Parlamente įvykęs balsavimas, kuriuo pritarta vilko statuso keitimui iš „griežtai saugomas“ į „saugomas“ pagal Berno konvenciją, žymi reikšmingą žingsnį ne tik aplinkosaugos, bet ir žmogaus ir gamtos santykių valdyme. Šis sprendimas yra didelis laimėjimas 1992 m. įsteigtai Buveinių direktyvai, kurios tikslas – atkurti buveines ir rūšis Europoje. Vilkas, kažkada buvęs beveik išnykęs Vakarų Europoje, dabar plačiai išplitęs visame žemyne. Tai rodo, kad šis teisinis instrumentas veikia ir gali prisidėti prie sėkmingų gamtos apsaugos istorijų.

Vilko populiacija Europoje šiuo metu išgyvena neįtikėtiną augimą – per pastaruosius dešimt metų ji išaugo net 81%. Tačiau šis atsigavimas, nors ir džiuginantis gamtosaugos specialistus, neišvengiamai kuria naujus iššūkius, ypač kalbant apie konfliktus su žmonėmis, kurie turi sugyventi su šia plėšrūnų rūšimi.

Šis apsaugos statuso pakeitimas nėra spontaniškas sprendimas. Jį lėmė daugelį metų trukę valstybių narių prašymai ir keturios Europos Parlamento rezoliucijos, taip pat Regionų komiteto raginimai imtis veiksmų. Europos Komisija, atsižvelgdama į šiuos signalus, 2023 m. rugsėjį inicijavo naują darbo etapą, skirtą analizuoti vilkų sugrįžimą bei jo keliamas problemas. Šio proceso metu buvo pakviesti mokslininkai, vietos bendruomenės ir suinteresuotos šalys pateikti aktualius duomenis apie vilkų populiaciją ir jos poveikį.

Svarbu pabrėžti, kad vilko perkėlimas iš IV į V priedą pagal Buveinių direktyvą nekeičia esminių valstybių narių įsipareigojimų – jos vis dar privalės pasiekti ir išlaikyti palankų apsaugos statusą. Tačiau dabar valstybės turės daugiau laisvės spręsti, kaip valdyti vilkų populiaciją savo teritorijoje, pritaikant labiausiai tinkamas priemones pagal vietos sąlygas.

Europos Komisijos pasiūlymas sulaukė palankaus vertinimo kaip puikus balansas tarp rūšies apsaugos ir praktiško valdymo. Šis sprendimas leidžia užtikrinti, kad Europa, nepaisant savo biologinės įvairovės, galėtų geriau spręsti tiek aplinkosaugos, tiek socialinius iššūkius, susijusius su vilkais.

Vilko populiacijos augimas yra džiuginantis, tačiau kartu kelia ir naujų problemų. Jei vilkų populiacija nebus tinkamai valdomas, konfliktai su vietos bendruomenėmis gali paaštrėti. Vienas iš pasekmių – brakonieriavimo ir nuodijimo atvejų augimas. Tai ne tik grėsmė vilkams, bet ir kitiems gyvūnams bei visai aplinkai. Jau dabar pastebima, kad tokie nuodai paveikia ne tik vilkus, bet ir šunis, lokius, maitėdas paukščius, o ilgainiui teršia upių vandenis. Tai ekologinė katastrofa, kurios sprendimai reikalauja ne tik vietinio, bet ir europinio dėmesio.

Tokioje situacijoje reikalingas ilgalaikis ir stabilus sprendimas, leidžiantis valstybėms narėms veikti efektyviai ir užtikrinti ilgalaikį vilkų ir žmonių sambūvį. Tai leis ne tik sumažinti konfliktus, bet ir užtikrinti, kad šių didžiųjų plėšrūnų apsauga būtų ilgalaikė, o aplinkosaugos laimėjimai būtų išsaugoti.