Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Ūkininkai prašo leisti išsitraukti šautuvus

Turinys:

Panevėžio rajono ūkininkai laukinių žvėrių padarytos žalos atlyginimo tvarką vadina pasityčiojimu ir reikalauja nedrausti patiems šaudyti į pasėlius niokojančius gyvūnus arba į urėdijos plotus įleisti medžiotojų būrelius, kad šie praretintų stirnų, elnių ir šernų populiaciją.

Kantrybės taurė perpildyta
Krekenavos seniūnijoje 50 hektarų žemės dirbantis Kėdainių rajono ūkininkas Nerijus Švaranavičius ėmėsi iniciatyvos pakelti žemdirbius į kovą. Didelė grupė ūkininkų apsilankė Panevėžio rajono savivaldybėje su prašymu padėti jiems prisibelsti į Aplinkos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų vadovybių kabinetus.
Ūkininkai nusiteikę rimtai paspausti tas ministerijas, prie kurių vairo stojo nauji ministrai, kad jos imtųsi iš esmės spręsti įsisenėjusią laukinių gyvūnų daromos žalos kompensavimo problemą

Atlyginant nuostolį dabar dažniausiai lieka nepatenkinti ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovės, ir medžiotojų būreliai, ir urėdijos, kurių medžioklės plotuose žvėrys padarė žalos. Nukentėjusių žemdirbių netenkinta kompensacijos dydžiai, vadinamiesiems kaltininkams atrodo, kad jos per didelės. Neretai ginčai persikelia į teismus.
Kaltos lieka ir žalos dydį pagal šiuo metu galiojančią netobulą metodiką nustatančios komisijos.

„Būtų gerai, kad aukšti valdininkai patys atvažiuotų į laukus ir pasižiūrėtų, kaip nustatoma žala. Iš kabineto patobulinti metodiką gana sudėtinga“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis. Jam tenka sunki misija dalyvauti žalą nustatančios komisijos darbe.
Ūkininkai taip pat nori savo laukuose susitikti su minėtų ministerijų atstovais, kad šie ir išgirstų apie žemdirbių problemas, ir savo akimis jas pamatytų.
Rajono Savivaldybė, kasmet gaunanti po kelias dešimtis žemdirbių prašymų apžiūrėti žvėrių nusiaubtus laukus, mėgins tarpininkauti.

Akmenys į urėdijos daržą
Pasak V. Jakubonio, ūkininkai ypač piktinosi Panevėžio miškų urėdija, kuri, jų teigimu, nereguliuoja kanopinių žvėrių populiacijos savo medžioklės plotuose.
„Žemdirbiai mano, kad miškininkai vadinamoms pramoginėms medžioklėms, kuriose dalyvauja užsieniečiai ir už kurias jie gauna pinigų, specialiai stengiasi priauginti kuo daugiau žvėrių“, – kalbėjo jis.

Žemės ūkio skyriaus duomenimis, Panevėžio miškų urėdijos medžioklės plotuose 1000 hektarų tenka 19,4 elnio, o, pavyzdžiui, medžiotojų būreliams – 7,3 elnio.
N. Švaranavičius patikino, kad per ketverius metus savo valdose Krekenavos seniūnijos Krivilių kaime nė karto nėra matęs medžiotojų ar bokštelių.

Pasak ūkininko, šią žiemą jo 50 hektarų žieminių rapsų laukas virto milžiniška laukinių žvėrių ganykla. Vienu metu jame esą ganosi dešimtys stirnų ir elnių.
N. Švaranavičius patirtą žalą skaičiuoja dešimtimis tūkstančių litų. Laukiniai žvėrys jo pasėlių laukus, kuriuose augo kviečiai, žirniai, yra nusiaubę ir anksčiau. Tačiau žemdirbys dėl nuostolio atlyginimo nė karto nesikreipė.

Pasak vyro, žala nebuvusi tokio dydžio, dėl kurios būtų verta, anot jo, gaišti laiką tam, kad gautum išmaldai prilygstančią kompensaciją. Bet šiemet, pamačius nutryptą ir nuėstą rapsų lauką, kantrybė trūko. Kaip tvirtino ūkininkas, jo darbas nuėjo šuniui ant uodegos, o pinigai išmesti į balą.

N. Švaranavičius kartu su kitais ūkininkais nusiteikęs siekti, kad būtų suteikta teisė imti šautuvus ir šaudyti į pasėlius iš urėdijos plotų atklystančius žvėris.
Turintys medžiojo bilietą ūkininkai dabar negali taikytis į jų pasėlius niokojančius gyvūnus. Toks elgesys būtų vertinamas kaip brakonieriavimas.
Žemdirbius tenkintų, jeigu medžiotojų būreliams būtų leista medžioti urėdijos plotuose ir labiau sumažinti laukinių žvėrių populiaciją. Ūkininkai taip pat reikalaus peržiūrėti žalos nustatymo metodiką.

Įžvelgia neapdairumą
Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo funkcijas vykdantis Vaclovas Šiušis sakė, kad urėdija laukinių gyvūnų populiaciją reguliuoja įstatymų nustatyta tvarka. Medžiotojai privalo laikytis Medžioklės taisyklių.

Kai kuriuos gyvūnus be atskiro Aplinkos ministerijos leidimo medžioti draudžiama visus metus, yra nustatytos sumedžiojamų žvėrių kvotos, jų negalima viršyti. Urėdo teigimu, medžioklės plotuose imamasi visų įmanomų priemonių, kad žvėrys kuo mažiau eitų į laukus.

Urėdija kasmet įsigyja specialių repelentų žvėrims baidyti, tačiau jų efektyvumas nėra šimtaprocentis. Gyvūnams baidyti naudojamos specialios garsinės patrankos ir kitos priemonės.
Žvėrių populiacija reguliuojama per medžiokles. Kaip žinoma, jas griežtai reglamentuoja įstatymai, yra nustatytos sumedžiojamų žvėrių kvotos.

Laukiniai gyvūnai laisvai migruoja iš vienų miškų į kitus. Panevėžio ir Kėdainių rajonų miškai dėl tankios augmenijos jiems ypač patrauklūs, žvėrys čia randa daugiau pašaro, nei, pavyzdžiui, smarkiai išretintuose, parkus primenančiuose miškuose. Tad sumedžiotus žvėris pakeičia kiti.

V. Šiušis sako, kad urėdijai priklausančiuose miškuose dažniausiai nuo laukinių žvėrių nukenčia Ramygalos, Krekenavos,Upytės, Naujamiesčio seniūnijos, kur derlingiausios žemės.
Laukinius gyvūnus traukia kviečiai, žirniai, cukriniai runkeliai, kukurūzai, rapsai. Pastaroji kultūra gana paplitusi Panevėžio ir Kėdainių rajonuose.

Miškininkas teigia, kad patys ūkininkai taip pat turėtų labiau rūpintis savo pasėlių saugumu. Dabar esą žemdirbiai užsėja ir užsodina savo laukus iki pat miško, medžiotojai negali nei pravažiuoti, nei pasistatyti bokštelių.

Pasėlių laukai turėtų baigtis bent keli metrai iki miško, neužsėtą juostą reikėtų nušienauti. Tai žvėris mažiau masintų atklysti į laukus.
Urėdija ūkininkams atlygina jų pasėliams laukinių žvėrių padarytą žalą pagal galiojančius įstatymus. Viena iš sąlygų – žemės ūkio pasėliai, augantys miško apsuptyje esančiame iki 3 ha ploto sklype arba ne daugiau kaip 200 metrų nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha ploto sklype, turi būti saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti.

Praėjusiais metais Panevėžio miškų urėdija žalą atlyginimo 12 asmenų, jiems buvo išmokėta 39 tūkstančiai 820 litų. Užpernai kompensacijas gavo 17 asmenų. Jiems išmokėta 77 tūkstančiai 110 litų.

Autorė: Inga SMALSKIENĖ
Šaltinis: www.sekunde.lt

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą