Švedija išsilaisvino nuo afrikinių kiaulių maro

Praėjus metams po pirmojo afrikinio kiaulių maro atvejo Västmanlando apskrityje, Švedija buvo oficialiai paskelbta laisva nuo afrikinių kiaulių maro. Šis pasiekimas buvo pasiektas dėl medžiotojų pasiaukojimo ir nuoseklių pastangų ieškant užkrėstų šernų gaišenų. Regioninė ir nacionalinė koordinacija buvo esminis veiksnys aptinkant užsikrėtusius šernus. Švedijoje įgyvendintas metodas gali tapti pavyzdžiu kitoms Europos šalims.

Aktyvus koordinavimas ir bendradarbiavimas

Visus metus vyko glaudus bendradarbiavimas su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis ir medžiotojų bendruomene. Švedijos Medžioklės ir laukinės gamtos valdymo asociacija nuo pat protrūkio pradžios dirbo be pertraukos, siekdama užkirsti kelią ligos plitimui. Svarbu pabrėžti, kad valdžios institucijos paskyrė šią asociaciją atsakinga už gaišenų paiešką ir šernų populiacijos valdymą. Asociacija aktyviai dalyvavo krizių valdymo planavime kartu su valdžios institucijomis, koordinavo medžiotojų veiklą ir užtikrino, kad tiems, kurie padėjo ieškoti kritusių šernų, būtų atlyginta finansiškai. Dėl šios finansinės paramos į paieškas įsitraukė ir medžiotojai iš kitų regionų.

Glaudus bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų ir medžiotojų organizacijos užtikrino, kad daugelis veiksmų, priklausančių nuo tarpusavio palaikymo, buvo įgyvendinti. Vietos medžiotojai buvo ypač svarbūs kuriant pasitikėjimą ir supratimą tarp vietos gyventojų apie būtinas priemones AKM plitimui stabdyti. Jų įsitraukimas buvo ne tik susijęs su medžioklės įgūdžiais ir laukinės gamtos žiniomis, bet ir su jų esminiu vaidmeniu vietos bendruomenėje.

Medžiotojų kompetencija

Medžiotojų žinios apie šernų elgseną buvo itin svarbios, kad būtų galima greitai surasti užsikrėtusių gyvūnų liekanas. Jie galėjo pasiekti sunkiausiai prieinamas vietas užkrėstoje zonoje, kuriose dažnai lankosi šernai, ir atliko svarbų vaidmenį nustatant bei identifikuojant AKM užkrėstus šernus.

Vienas iš pagrindinių AKM valdymo pastangų tikslų buvo šernų populiacijos naikinimas centrinėje užkrėstoje zonoje. Tam buvo išbandytos įvairios priemonės ir metodai, kurie suteikė vertingų žinių. Be gilių medžiotojų žinių apie šernų elgseną – jų judėjimo ir mitybos įpročius – sprendimai, tokie kaip aptvėrimų vietų nustatymas, galėjo būti nevisiškai tikslūs, nes būtų praleisti svarbūs veiksniai, susiję su šernų elgsenos specifika. Medžiotojų patirtis leido tiksliau nustatyti tinkamiausias vietas, atsižvelgiant į šernų judėjimo įpročius ir buveinių pasirinkimą. Medžiotojų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą buvo vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių.

Pasitikėjimas

Medžiotojų asociacija ir jos vietos darbuotojai buvo esminiai AKM programos įgyvendinimo elementai, nes jie turėjo vietos gyventojų ir medžiotojų pasitikėjimą. Asociacija veikė kaip pagrindinis tarpininkas tarp valdžios institucijų ir vietos bendruomenės, padėdamas užtikrinti veiksmingą priemonių įgyvendinimą.

Laukinių gyvūnų ligos, tokios kaip AKM, sparčiai plinta Europoje ir kelia vis didesnę grėsmę laukinei gamtai bei ekonomikai. Ši nerimą kelianti tendencija reikalauja didesnio budrumo, geresnio ligų prevencijos koordinavimo ir aktyvių pastangų siekiant efektyvaus jų valdymo.