Medžiotojo dienos dzūkijoje balandžio mėnesį

Balandžio mėnuo. Jisai visada prasideda tikėjimo švente. Šių Šv. Velykų rytas kaip niekad buvo nuostabus, kupinas saulės, ramybės ir spalvų. Tai suteikė žmogui tikėjimo ir  gyvenimo prasmės  suvokimą.

Gamta taip pat mirktelėjo žmogui, miškuose pirmomis balandžio dienomis  pražydo paprastasis žalčialunkis, kurio puošnūs ir kvapnūs ružavi žiedeliai pilkame miško fone atrodo pritrenkiančiai. Augalas nuodingas, galite pauostyti, pakramtyti galite tik tada, jeigu jaučiate dantų perteklių, lupytės ištins, dantukai iškris, taigi yra pliusų ir minusų.  Jeigu vasarą suvalgysite 8-10 uogyčių, jūs pasveikins angelų choras.

Žalčialunkis

Iš karto po pražydusio žalčialunkio į žemę žiedų pavidalu nusileidžia dangus, akį glosto žibuoklių jūra, o šlaitų rytinėje pusėje nusišypsojo ankstyvasis šalpusnis.

Balandis pakankamai šaltas ir drėgnas, taigi pirmajai kiškučių vadai liūdnoka. Šių gyvūnų jaunikliai, kurių skaičius Lietuvoje ir Europoje sparčiai mažėja, visiškai neturi kvapo, tačiau kailiukas kaip kempinė, sutraukia drėgmę, jei dieną palyja, o naktį pašala, kiškių jaunikliai žūva.

Dzūkas nebūtų cikras vyras, jeigu nepadegtų sausos žolės. Smagu žiūrėti, kaip gyvi spraksi kiškučiai, ežiukai, vabaliukai ir šiaip visokie dar tik iš miego bundantys dievo sutvėrimai.

Deganti žolė

Daugų ežeras nuo ledų išsivadavo tik balandžio 5 d., iš karto ežero  pakrantės prakalbo tūkstančiais paukščių balsų. Užmigti negalima per kirus, jie visą naktį barasi, jiems pritaria didžiojo baublio žemas ūbtelėjimas. Atsilaisvinus karantinui miškus užplūdo laisvės pasiilgę tautiečiai. Atvažiuojame, kepame kepsnius, pasileidžiame trankią muziką ir visai nematome ir negirdime visko, kas mus supa. Miško aikštelių saulėkaitoje jau galima pamatyti mūsų gražuolę angį, jos būna įvairių spalvų, juodų, margų ar net rudų, nuo žalčio skiriasi tuo, kad neturi skruostuose geltonų dėmių, o per nugarą vingiuoja ruda ar juoda zigzagų juosta, be to žalčio akys apvalios, o angių panašios į kačių – su vertikaliu dryžiumi.

Paprastoji angis

Angis, tai vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje, pakankamai sėsli, gyvavedė, minta varlėmis ir graužikais. Angis niekada pirma nepuola, stengiasi pasislėpti, kanda tik ją palietus, užmynus ar šiaip blogai su ja elgiantis, tačiau įkandimas nėra mirtinas, ištins rankytė ar kojytė, pakils temperatūra, viskas po kokių trijų dienų praeis, aišku jei stipri jūsų imuninė sistema. Šiaip ji vienišė, užauga iki 80 cm. ilgio. Iš gyvačių nuodų gaminami vaistai. Tačiau Lietuvos mitologijoje svarbiausias buvo žaltys. Jis buvo laikomas namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybe, vadinamas Aušlaviu. Buvo laikomas namuose, maitinamas. Manoma, kad jie viską žinojo ir viską mokėjo. Vėliau net atsirado žalčių vyriausiasis dievaitis Ragis.

Žalčiai buvo glaudžiai siejami su vandeniu.  Žaltys buvo vaizduojamas įvairiuose papuošimuose, baltų tikėjimo atributuose,  paveiksluose ir pan.  Nežinau kodėl, bet daugeliui žmonių žaltys ar gyvatė sukelia neigiamas emocijas, tačiau į juos reikia žiūrėti geranoriškai, visi turime teisę gyventi. Balandžio 17 dieną Dzūkiją nuprausė šiltas lietus su perkūnija ir iš karto gamta sprogo savo žalumu, pirmiausiai lapelius parodė ievos, ant žemės baltų plukių patalai ir rimtosios šilagėlės.

Raimondas Ribačiauskas

Medžioklės politikoje, kaip kare… Šūviai aidi iš visų pusių, jau nežinau net ką sakyti, su baime žiūriu į tai, kad medžioklės klausimus ir toliau bando spręsti asmenys, neturintys jokio supratimo apie medžioklę ir nenešantys jokios atsakomybės dėl priimtų sprendimų pasekmių, pagrindinis tikslas savireklama.

Štai aplinkosauginė koalicija vedamas idėjinio vado seimo nario Lino Jonausko siekia uždrausti invazines rūšis tokias kaip mangutai, kiaunės, ondatros, nutrijos ir  meškėnai medžioti su šunimis nakties metu. Mat jiems gali skaudėti, tegu geriau jie skerdžia vietinę fauną be skausmo, o mes juos gaudysime rankomis dieną. Linksma. Matyt “gamtos mylėtojai” pamiršo, kad tai naktiniai gyvūnai, kad yra šunų dresūra, kad yra atskiros veislės skirtingų gyvūnų medžioklei skirtingais būdais. Gerb. Linui Jonauskui noriu priminti, kad kuokomis ar akmenimis jau niekas seniai nemedžioja.

Daugeliu atvejų nesuprantu įvairių “sofos” gamtos mylėtųjų, suprasčiau, jeigu jie kovotų už invazinių rūšių medžioklės uždraudimą jauniklių vedimo laikotarpiu, už chemikalų naudojimo uždraudimą žemės ūkyje, už privalomą 5-10 % nedirbamos žemės palikimą (remizės) gyvūnų ir paukščių apsaugai, jei ištisinis dirbamos žemės plotas virš 200 ha., tai įprastas reikalavimas Europoje. Bet šio klausimo šiukštu negalima liesti, nes čia turtingi rinkėjai, dar gali ir įkasti.

Kovo 30 d. įvyko medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų vadovų susitikimas su aplinkos apsaugos departamento vadovybe.  Pasijaučiau kaip vergas, kuriam ponai leido išsakyti savo nuomonę. Jokia diskusija iš esmės nevyko, valdžiažmogiai pasakė, kad jie dirba gerai, susidarė įvaizdis, kad valdžios vyrai net neįsivaizduoja kas yra diskusija, o mūsų visų pareiga žiūrėti į juos pilnomis susižavėjimo akimis ir ploti rankomis, tokie susitikimai vadinami “garo nuleidimas”. Ačiū, kad galų gale nors išklausė ir mes pamatėme aplinkos apsaugos vadovybės veidus, tikiuosi gausime protokolo kopiją ir konkrečius atsakymus į konkrečiai raštu užduotus klausimus. Šiandien Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė jau nedirba. Nežinau, kokių reikia pastangų, kad minėta institucija vėl galėtų normaliai dirbti…

Šiuo metu jau nevyksta jokių gyvūnų ruja. Tačiau paukščių pasaulyje  pats meilės įkarštis. Šokiai, dainos, mūšiai, žaidimai, drąsos demonstravimai – visai kaip pas žmones. Susiradus partnerį, reikia susirasti vietą kur apsistoti, auginti vaikus. Tai sudėtingi pasirinkimai. Netinkamoje vietoje susisukus lizdą, gali neišauginti jauniklių. Varnėnai jau susiporavo, dabar tvarkosi inkilus. Brandūs stirninai jau nusivalę ragus ir jiems suteikia spalvą, jauni dar tik valosi. Brandūs taurieji elniai jau seniai numetę ragus, jiems pradėjo augti nauji, tačiau balandžio 20 d. dar stebėjau jaunus patinus su ragais, tai jų paskutinės dienos prieš numetimą.

Šiuo metu dar galima medžioti šernus, fazanus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines , nutrijas ,ondatras

Nei plauko nei tauko!


NAUJIENŲ PRENUMERATA

ĮVERTINKITE ŠĮ STRAIPSNĮ

Įvertinimas: 4.9 / 5. Balsavo: 21

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Prisijunkite prie mūsų

Sekite mus socialiniuose tinkluose!

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, socialinės grupės ar kitokios neapykantos skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Miske.lt neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *