Vidaus reikalų ministerijos derinti pateiktas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projektas paliestų medžiotojus, sportinio šaudymo atstovus, ginklų savininkus, prekybininkus ir šaudyklų veiklą. Siūloma mažinti dalies ginklų priedėlių apyvartos ribojimus, tačiau kartu nustatyti naujus įvežtų ginklų perleidimo apribojimus ir išsamiau reglamentuoti šaudyklų leidimus bei kontrolę. Institucijų nuomonės dėl kai kurių pasiūlymų išsiskiria.
Straipsnyje aptariama derinti pateikta projekto redakcija ir šešių institucijų išvados. Jose išdėstytos pastabos. Vienas reikšmingiausių pasiūlymų – pakeisti ginklo priedėlio sąvoką ir šiai grupei priskirti tik duslintuvą. Galiojančiame įstatyme ginklų priedėliais laikomi ir kompensatoriai, lazeriniai, optiniai bei naktiniai taikikliai. Vadinasi, priėmus siūlomą redakciją, šiems keturiems daiktų tipams nebebūtų taikomas reguliavimas būtent kaip ginklų priedėliams.
Ginklų savininkams tai reikštų paprastesnę šių prietaisų apyvartą, o prekybininkams – mažiau su ginklų priedėlių statusu susijusių procedūrų. Projekte numatyta nutraukti iki 2027 m. birželio 30 d. pradėtas ir nebaigtas ūkinės veiklos licencijų, leidimų bei rašytinių sutikimų išdavimo procedūras dėl daiktų, kurie nebebūtų laikomi ginklų priedėliais. Vis dėlto vien išbraukimas iš šios sąvokos savaime nepanaikintų kitų teisės aktų reikalavimų, jeigu konkrečiam gaminiui jie būtų taikomi.
Valstybės saugumo departamentas aiškiai nurodo neprieštaraujantis kompensatorių ir optinių taikiklių apyvartos atlaisvinimui. Tačiau lazerinių ir naktinių taikiklių kontrolę jis siūlo išlaikyti. Departamento vertinimu, šie prietaisai gali būti reikšmingi planuojant prieš valstybės saugumo interesus nukreiptą veiklą.
VSD taip pat nesutinka, kad pakankamą kontrolę savaime užtikrintų strateginių ar dvejopo naudojimo prekių reguliavimas. Savo išvadoje departamentas pažymi, kad nėra nustatyta joje minima ekspertinių išvadų dėl prekių priskyrimo kontroliuojamoms dvejopo naudojimo prekėms teikimo tvarka. Todėl, VSD vertinimu, išlieka rizika, jog priėmus siūlomus pakeitimus lazerinių ir naktinių taikiklių apyvarta nebūtų kontroliuojama.
Medžiotojams svarbu atskirti prietaiso įsigijimo ir prekybos juo reguliavimą nuo jo naudojimo medžioklėje. Aptariamu projektu nekeičiamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, todėl jo negalima pristatyti kaip leidimo naktinius ar lazerinius taikiklius naudoti bet kokioje medžioklėje.
Duslintuvai projekte liktų reguliuojami kaip ginklų priedėliai. Juos galėtų įsigyti, turėti ir naudoti leidimus šaunamiesiems ginklams sportui, medžioklei, šaulio tarnybai ar projekte nurodytų karių įgūdžiams tobulinti turintys asmenys. Tačiau šios paskirtys įstatyme jau numatytos nuo 2025 m. liepos 1 d. Taigi aptariamo projekto esmė šiuo klausimu – išsaugoti duslintuvų kontrolę, kartu iš ginklų priedėlių sąrašo siūlant išbraukti kitus prietaisus.
Pateiktose institucijų išvadose atskiro nepritarimo projekte numatytam duslintuvų reguliavimui nėra. Aplinkos ministerija nurodo esminių pastabų projektų paketui neturinti, tačiau atskiros pozicijos būtent dėl duslintuvų neišdėsto.
Ginklų savininkams reikšmingas ir siūlymas vienus metus riboti įvežtų daiktų perleidimą. Projekte numatyta uždrausti parduoti ar kitaip perduoti įvežtą pavienį ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis ar jų dalis, kol nuo įvežimo nepraėjo vieni metai.
Praktiškai tai reikštų, kad asmeniškai įsivežto ginklo nebūtų galima netrukus parduoti ar padovanoti, pavyzdžiui, paaiškėjus, kad jis neatitinka savininko poreikių. Siūloma formuluotė apima ne vien pardavimą, bet ir kitokį perdavimą. Pateiktoje nuostatoje atskirų išimčių tokioms situacijoms nenurodyta. Šešiose nagrinėtose institucijų išvadose konkrečių pastabų dėl šio apribojimo nėra.
Kartu būtų plečiama pareiga parduoti per teisę prekiauti turintį subjektą. Galiojantis įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 10 punktas šį draudimą tiesiogiai sieja su A, B ir C kategorijų ginklais. Projekte į tą pačią nuostatą įrašomi ir ginklų priedėliai, šaudmenys bei jų dalys.
Tai aktualu savininkui, norinčiam parduoti turimą duslintuvą ar likusius šaudmenis: siūloma aiškiai nustatyti, kad toks pardavimas turėtų vykti per atitinkamą prekybininką. Prekybininkams tai reikštų platesnį tarpininkavimo vaidmenį, o savininkams – papildomą procedūrą. Atskirų institucijų pastabų būtent dėl šio pakeitimo pateiktuose dokumentuose nėra.
Didelė projekto dalis skirta tirams ir šaudykloms. Siūloma išsamiai nustatyti leidimo išdavimo, sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo pagrindus. Prieš pradedant veiklą policija turėtų gauti kompetentingų institucijų informaciją apie atitiktį aplinkos apsaugos, žemės naudojimo, visuomenės sveikatos ir triukšmo valdymo reikalavimams. Atskiru policijos leidimu būtų patvirtinama atitiktis įrengimo ir eksploatavimo saugumo reikalavimams.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad komercinei veiklai taip būtų numatytos dvi procedūros: licencija arba rašytinis sutikimas ir papildomas leidimas. Ministerija siūlo įvertinti galimybę atitiktį reikalavimams patikrinti išduodant licenciją, atsisakant atskiros leidimo procedūros. Jos siūlomas modelis – vienas administracinis sprendimas ir elektroninis institucijų keitimasis duomenimis, nereikalaujant iš pareiškėjo pakartotinai pateikti valstybės jau turimos informacijos.
Nekomercinių šaudyklų nereikėtų pristatyti kaip visiškai naujos galimybės. Galiojantis įstatymas jau numato, kad nevykdantiems ūkinės veiklos licencija nereikalinga, tačiau būtinas policijos leidimas. Projekte ši tvarka detalizuojama, įskaitant leidimo turėtojų pareigas ir kontrolę.
Numatomos pareigos apimtų techninės bylos sudarymą, nustatytais atvejais darbuotojų duomenų teikimą, informavimą apie kontroliuojančių asmenų pasikeitimus ir ginklų bei šaudmenų apskaitą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ragina išsamiau įvertinti šių reikalavimų administracines sąnaudas, todėl viso šaudyklų reguliavimo pakeitimo negalima vadinti vien veiklos palengvinimu.
Projekte taip pat aiškiai įvardijami mobilūs tirai. Jiems eksploatuoti konkrečiame sklype būtų reikalingas rašytinis žemės savininko sutikimas. Tačiau vien sutikimo nepakaktų: išliktų kiti taikomi leidimų ir veiklos reikalavimai. Aplinkos ministerija siūlo įstatyme aiškiau apibrėžti pagrindinius reikalavimų kriterijus ir pabrėžia žemės paskirties bei naudojimo būdo svarbą.
Šaudyklų operatoriams aktualus siūlomas 30 kalendorinių dienų leidimo išdavimo terminas, skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo. Nustatytomis sąlygomis jis galėtų būti pratęstas. Negavus atsakymo per nustatytą ar pratęstą terminą, leidimas būtų laikomas išduotu.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija šioje nuostatoje įžvelgia neaiškumą: nenustatyta, per kiek laiko informaciją turi pateikti kitos institucijos ir kaip jos gavimas susijęs su leidimo išdavimo termino pradžia. VSD savo ruožtu prašo numatyti galimybę ilgiau tikrinti asmenis, kai valstybės saugumo vertinimui nepakanka 30 dienų. Todėl teigti, kad leidimas visais atvejais būtų gaunamas per mėnesį, būtų netikslu.
Institucijos siūlo tikslinti ir šaudyklų veiklos stabdymą. Pagal pateiktą projektą aplinkos apsaugos, žemės naudojimo ar kitų nurodytų sričių reikalavimų pažeidimas galėtų tapti pagrindu sustabdyti leidimą. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru siūlo pirmiausia suteikti terminą tokiems pažeidimams pašalinti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo policijos sprendimą susieti su kompetentingos institucijos priimtu sprendimu sustabdyti šaudyklos veiklą.
Abiejų pozicijų praktinė reikšmė – išvengti neproporcingo veiklos stabdymo. Tačiau tai nepanaikintų projekte numatytos galimybės nedelsiant sustabdyti leidimą, kai saugumo reikalavimų pažeidimas sukeltų grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui.
Ginklų leidimų prašantiems ar juos pratęsiantiems asmenims numatomos papildomos pareigos dėl teistumo užsienyje. Gavus informaciją apie užsienio valstybėje padarytą nusikalstamą veiką ir prireikus ją įvertinti pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą, prašymo nagrinėjimo terminą būtų galima vieną kartą pratęsti ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.
Prašyti dokumentų iš paties asmens policija galėtų tik išnaudojusi galimybes informaciją gauti iš užsienio institucijų. Vis dėlto prašomų duomenų nepateikimas projekte siejamas su neigiamomis pasekmėmis leidimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šią pareigą taip pat įvardija tarp reikalavimų, kurių administracinė našta turi būti įvertinta.
Sportinio šaudymo bendruomenei svarbios nepilnamečių priežiūros ir ginklų saugojimo nuostatos. Galimybė 16–17 metų sportininkams nustatytomis sąlygomis įgyti, bet ne pirkti, ir laikyti ginklus jau egzistuoja. Projekte papildomai numatomas suaugusiųjų priežiūros atvejis, kai ginklas perduodamas naudotis įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat aiškiai nustatoma tėvų, įtėvių, rūpintojų ar sportininko veiklą prižiūrinčių suaugusiųjų atsakomybė už atitinkamų ginklų ir šaudmenų saugojimą.
Atskirai pakeitimai paliestų senovinių ginklų ir jų kopijų savininkus. Siūlomos sąvokos būtų siejamos su vienašūviais ginklais, kurių modelis sukurtas iki 1870 metų. Senovinio ginklo ir jo kopijos atskyrimui būtų reikšminga ir pagaminimo data – iki 1899 metų ar vėliau.
Iki 2026 m. pabaigos įsigytų ir turimų, tačiau naujų sąvokų neatitinkančių senovinių ginklų ar jų kopijų savininkams būtų suteikti vieni metai nuo 2027 m. sausio 1 d. kreiptis dėl leidimo ir registravimo arba perduoti juos policijai sunaikinti. Tai būtų konkreti pareiga savininkams, todėl nereikėtų manyti, kad anksčiau įsigytam ginklui nauji reikalavimai nebūtų taikomi. Konkrečių pastabų šiuo klausimu nagrinėtose išvadose nepateikta.
Prekybininkams ir kitiems licencijuotą veiklą vykdantiems subjektams projekte numatyta savų ginklų, priedėlių, šaudmenų bei jų dalių sunaikinimo procedūra: jie tai atliktų patys nustatyta tvarka, dalyvaujant įgaliotos institucijos atstovams. Šios nuostatos negalima suprasti kaip leidimo tokius daiktus sunaikinti savo nuožiūra. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir šį pakeitimą vertina administracinės naštos požiūriu.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją projektų paketui pastabų nepateikė. Aplinkos ministerija esminių pastabų neturi, tačiau siūlo patikslinti šaudyklų reikalavimus ir kontrolę. Daugiausia konkrečių diskusijų kelia VSD siekis išlaikyti naktinių bei lazerinių taikiklių kontrolę ir kitų institucijų siūlymai aiškiau bei proporcingiau reglamentuoti šaudyklų veiklą.
Aptariamoje projekto redakcijoje daugumos nuostatų įsigaliojimas numatytas 2027 m. liepos 1 d., o dalies, įskaitant senovinių ginklų sąvokas ir jaunųjų sportininkų reguliavimą, – 2027 m. sausio 1 d. Tai siūlomos datos. Galutiniai reikalavimai priklausys nuo to, kokia įstatymo redakcija bus priimta.
Straipsnis parengtas pagal derinti pateiktą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projektą, VSD, Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijų bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadas, palyginus straipsnyje aptartas galiojančias nuostatas.