Aplinkos ministerijos parengtame projekte 2026–2027 metų medžioklės sezonui siūloma nustatyti 318 vilkų sumedžiojimo limitą. Tai būtų 11 vilkų daugiau nei praėjusį sezoną. Naujausiame tyrime nustatyta ne mažiau kaip 85 vilkų šeimos – gerokai daugiau už Vilko apsaugos plane numatytą 62 šeimų viršutinę ribą. Todėl svarstant būsimą limitą aktualus ir platesnis klausimas: kokių priemonių reikia, kad populiacijos valdymo tikslai būtų pasiekti praktiškai?
2025–2026 metų sezoną Lietuvoje buvo leista sumedžioti 307 vilkus, tačiau sumedžioti 275. Vadinasi, panaudota apie 89,6 proc. limito, o 32 leisti sumedžioti vilkai liko nesumedžioti. Sezonas baigėsi nustatytu laiku, kovo 31 dieną, neišnaudojus viso limito. Šie rezultatai primena, kad leidžiamas sumedžioti skaičius ir faktinis medžioklės rezultatas gali skirtis.
Siūlomas naujojo sezono limitas siejamas su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Vilkų tyrimai 2026 m.“ rezultatais. Ataskaitoje nustatytas minimalus 85 vilkų šeimų skaičius ir rekomenduojama taikyti 3,75 prieaugio koeficientą. Padauginus šiuos dydžius, gaunama 318,75 – projekte siūlomam 318 vilkų limitui artima reikšmė.
| Medžioklės sezonas | Nustatyta šeimų | Skirtumas nuo 62 |
| 2018–2019 | 84 | +22 |
| 2019–2020 | 54 | -8 |
| 2020–2021 | 63 | +1 |
| 2021–2022 | 87 | +25 |
| 2022–2023 | 91 | +29 |
| 2023–2024 | 83 | +21 |
| 2024–2025 | 82 | +20 |
| 2025–2026 | 85 | +23 |
Šis koeficientas naudojamas metiniam prieaugiui apskaičiuoti. Jis nereiškia, kad vieną vilkų šeimą sudaro 3,75 individo. Taip pat ir nustatytas šeimų skaičius nėra tikslus visų Lietuvoje gyvenančių vilkų skaičius.
Vilko apsaugos plane numatyta, kad, esant daugiau kaip 62 šeimoms, populiacijos naudojimas turi būti planuojamas užtikrinant jos tolygų sumažinimą ir išlaikymą 32–62 šeimų ribose. Naujausias nustatytas rodiklis šią viršutinę ribą viršija bent 23 šeimomis, arba maždaug 37 procentais.
Ankstesnis vertinimas rodė ne mažiau kaip 82 šeimas, naujausias – 85. Pagal šį rodiklį atotrūkis nuo plane numatytos ribos padidėjo. Vis dėlto būtų netikslu teigti, kad šeimų skaičius augo kiekvienais metais: ankstesniuose tyrimuose buvo nustatytas ir didesnis jų skaičius, po kurio fiksuotas sumažėjimas. Esminė aplinkybė išlieka ta pati – naujausias vertinimas tebėra gerokai aukščiau plane numatytos ribos.
Kadangi siūlomas limitas iš esmės atitinka pagal pasirinktą koeficientą apskaičiuotą prieaugį, verta aiškiau įvertinti, kokio šeimų skaičiaus tikimasi po būsimo sezono. Vien aritmetikos tam nepakanka: populiaciją veikia natūralus mirtingumas, migracija, šeimų struktūra ir faktinis sumedžiojimas. Dėl to prasminga būtų vertinti kelių sezonų perspektyvą, numatant tarpinius rezultatus ir laikotarpį, per kurį siekiama priartėti prie apsaugos plane nustatytų ribų.
Diskusijoje apie limitą daugiau dėmesio reikėtų skirti ir medžiotojų galimybėms jį įgyvendinti. Vilkų medžioklė reikalauja laiko, vietovės pažinimo, stebėjimo ir praktinių įgūdžių. Naudingi galėtų būti mokymai, patirties mainai su patyrusiais vilkų medžiotojais bei glaudesnis gretimų medžioklės plotų naudotojų bendradarbiavimas. Aplinkos ministerija galėtų prisidėti prie tokių veiklų organizavimo, o esant galimybėms – ir prie bendrų projektų finansavimo.
Kita svarstytina kryptis – procedūrų sumedžiojus vilką supaprastinimas. Moksliniams tyrimams reikalingų duomenų surinkimas svarbus, tačiau verta įvertinti, ar visas mėginių paėmimo pareigas tikslinga privalomai pavesti kiekvienam medžiotojui.
Viena tokių pareigų – iltinio danties išėmimas ir pateikimas tyrimams. Vilko kaukolė medžiotojui yra vertingas trofėjus, o išimant iltį kyla danties ar žandikaulio pažeidimo rizika. Todėl būtų pagrįsta svarstyti privalomo ilties pateikimo atsisakymą, kartu su mokslininkais įvertinant, kaip kitu būdu ar savanoriškai surenkamais mėginiais būtų užtikrinti amžiaus tyrimų poreikiai.
Dar daugiau praktinių sunkumų gali kelti gimdos atpažinimas ir tinkamas išėmimas. 2026 metų tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad iš 102 pristatytų mėginių 71 buvo tinkamai išimta gimda, 15 atvejų pateikta tik jos dalis, o 16 atvejų – kiti vidaus organai. Taigi beveik trečdaliu atvejų nebuvo pateikta tinkamai išimta visa gimda. Dalis nepilnų mėginių tyrimui buvo panaudota, tačiau šie rezultatai parodo pačios procedūros sudėtingumą.
Galimas sprendimas – atsisakyti visuotinės pareigos medžiotojams išimti gimdą, o reprodukcijos tyrimams reikalingus mėginius rinkti pasitelkiant specialistus ir savanoriškai bendradarbiaujančius medžiotojus. Tokio modelio tinkamumą reikėtų vertinti pagal tai, ar būtų surenkama pakankamai kokybiškų mėginių.
| Pristatytas mėginys | Skaičius | Dalis |
| Tinkamai išimta gimda | 71 | 69,6 % |
| Tik gimdos dalis | 15 | 14,7 % |
| Kiti vidaus organai | 16 | 15,7 % |
| Iš viso | 102 | 100,0 % |
Taip pat verta svarstyti papildomo telefoninio pranešimo atsisakymą ten, kur kontrolei reikalingą informaciją būtų galima operatyviai gauti elektroniniu būdu. Aplinkos apsaugos departamentas yra paaiškinęs, kad elektroninio medžioklės lapo naudotojai duomenis apie sumedžiotą vilką pateikia BĮIP sistemoje, o papildomai jų teikti „Biomon“ nereikia. Popierinio lapo naudotojams nurodyta duomenis pateikti „Biomon“ ir papildomai pranešti telefonu prieš dorojimą arba išvykstant iš medžioklės plotų vieneto.
Supaprastinant šią tvarką, būtų galima išlaikyti sumedžiojimo apskaitą, duomenų pateikimą atitinkamoje sistemoje ir raumens mėginio perdavimą genetiniams tyrimams. Patogesnis mėginių surinkimas sezono metu taip pat palengvintų medžiotojų bendradarbiavimą su tyrėjais.
Tai – svarstytinos procedūrų tobulinimo kryptys. Jų nereikėtų painioti su jau priimtais pakeitimais. O vertinant projekte siūlomą 318 vilkų limitą svarbiausia pagrįsti, kokio populiacijos pokyčio tikimasi ir kokiomis praktinėmis priemonėmis bus siekiama numatyto rezultato.