Šernui labiausiai patinka medžioti šernus

Prieš rinktinės stovyklą Darvydas Šernas rado laiko ančių medžioklei. Akies taiklumą jis bando ir Turkijoje, kur atstovauja „Gaziantepspor” klubui.

„Gaziantepsor” futbolininkas Darvydas Šernas iš Turkijos į Lietuvą atskrido likus dienai iki rinktinės treniruočių stovyklos. Per tą laisvą dieną saugas spėjo ir pamedžioti: „Kadangi anksčiau grįžau iš Turkijos, kartu su Vytautu Lukša ėjome medžioti ančių. Labai smagiai praleidome laiką. Sumedžiojau keletą paukščių.”

D.Šernas neslėpė – būtent jis užkrėtė savo gerą draugą V.Lukšą medžioklės virusu: „Vytautas žinojo, kad aš medžioju, vėliau jį ėmiau vežiotis į medžiokles. Galiu sakyti, kad jis – mano mokinys. Kai tik kartu turime laisvo laiko, einame medžioti. Dažniausia žiemą ir per vasaros atostogas”, – kalbėjo D. Šernas.
Pats 29 metų D. Šernas medžioklėse – nuo vaikystės. „Su tėte pradėjau gal nuo šešerių metų. Ne šaudyt, aišku. Bet kartu važiuodavau, mačiau visą procesą – kaip kas vyksta. O pats nuo aštuoniolikos medžioti pradėjau. Taip kad stažą jau turiu nemažą”, – kalbėjo futbolininkas. Jis prisipažino, kad apie medžioklę galėtų kalbėti tris paras. Futbolą D. Šernas laiko darbu, o medžioklę – maloniu laisvalaikiu.

D. Šernas mėgsta medžioti ir žvėris, ir paukščius. O didžiausias jo laimikis – raguotas elnio patinas.

„Šernus medžioti patinka ypatingai. Tai viena mėgiamiausių mano medžioklių. Su dideliu kolektyvu, žiemą, kai daug sniego, labai šalta, šunys loja. O Šernas stovi ant linijos ir laukia pasirodant kitų šernų – labai įspūdinga medžioklė”, – šypsojosi D. Šernas.

Tam, kad galėtum būti medžiotoju, vien šautuvo. Reikia turėti medžiotojo pažymėjimą, prieš kurį gaunant reikia išlaikyti egzaminą, turėti turėti medžioklės lapus, licencijas.

„Tvarka – ir turi būti tvarka. Be jos, kaip ir futbolo aikštėje – nepasieksi nieko”, – įsitikinęs D. Šernas.

Tą tvarką sąlygoja tam tikra medžioklės kultūra. „Medžioji tik tai, kas tuo metu leidžiama. Mes saugojam pateles, atrenkama selekcinius žvėris. Medžiotojas-selekcininkas turi atskirti patiną nuo patelės. Tam jis ir yra selekcininkas. Darai atranką, kuris jaunas, kuris senesnis, paliegęs. Į medžioklės kultūrą įeina drabužiai, pats procesas.Turi būti medžioklės kultūra.”, – pasakojo D. Šernas.

Futbolininkas po miškus su šautuvu vaikšto ne tik Lietuvoje. Radęs laiko Turkijoje, jis bando savo medžioklio įgūdžius ir tenai.

„Vieną kartą teko medžioti Turkijoje – putpeles. Pas mus ten yra labai karšta ir didelių žvėrių aplinkui nėra, nes 300 kilometrų aplink nėra vandens. Niekas ir negyvena”, – pasakojo Lietuvos rinktinės žaidėjas.

Laimikį futbolininkas suvalgo. „Sumedžioji žvėrį, apdoroji ir valgai. Kaip ir prieš milijoną metų žmonės medžiojo žvėris dėl mėsos, taip ir dabar”, – kalbėjo D. Šernas.

Paklaustas ar jam negaila žudyti gyvūnų, D. Šernas atsakė: „Tikrai ne. Manau, kad tai yra normali atranka. Mes saugojame ir šeriam žvėris. Žiemą, kai daug sniego, vežame į mišką pašarus. Tai normalus procesas. Žmonės medžioja milijonus metų ir tai nieko nuostabaus.”

sportas.info
Ingvaras Butautas
2013 m. spalio 11 d.