Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Prasideda medžioklės su varovais sezonas

Turinys:

Nuo spalio Lietuvoje galima medžioti briedžių, tauriųjų elnių, danielių, šernų pateles bei jauniklius. Taip pat barsukus, kuoduotąsias antis, laukius, kurapkas. Kitų žvėrių ir paukščių medžioklės sezonas yra prasidėjęs anksčiau.
Nuo spalio 15-osios Lietuvoje leidžiama medžioklė su varovais (varyminė medžioklė) bei tradiciškai leidžiama medžioti ir vilkus. Tačiau šįmet dėl vykstančių teisminių procesų šis leidimas dar nėra suteiktas, o medžioklės su varovais nevyksta, kol miškų neapleis grybautojai.

Vilkų teks laukti porą savaičių

„Ne draudžiama medžioti, o laikinai sustabdyta vilkų medžioklės sezono pradžia, – patikslino informaciją Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. – Taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Kai teismas priims sprendimą – o tai turėtų įvykti per porą savaičių – priklausomai nuo teismo sprendimo sezonas arba prasidės vėliau, arba tos laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos ir toliau. Tada vilkų medžioklės sezonas neprasidės, bet greičiausiai tuomet bus sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.“

Pasiteiravus, kas ir kam turės atlyginti žalą, L. Budrys teigė, jog žalą atlyginti priklausys „tam, kas ėmėsi šios iniciatyvos“. Į teismą su prašymais sustabdyti vilkų medžioklės sezoną kreipėsi organizacija „Baltijos vilkas“.

Gamtos apsaugos departamento direktorius teigė, jog jokių kitų reikšmingesnių pakeitimų šiame medžioklės sezone nėra.
Jis taip pat pabrėžė, jog medžiotojai lygiai spalio 15-ąją medžioklės su varovais dažniausiai nepradeda.

„Kol nepašąla, kol nenukrenta lapai ir miškuose dar gali būti grybautojų – varyminės medžioklės nevyksta. Jos prasideda dažniausiai lapkričio mėnesį“, – teigė L. Budrys.

Informaciją apie varymines medžiokles turi urėdijos ir aplinkosaugininkai

Medžioklės su varovais metu keli ryškiai apsirengę žmonės garsais veja žvėris link linijos, ties kuria jų laukia medžiotojai.

Kauno medžiotojų sąjungos narys, būrelio „Ringovė“ medžiotojas Jonas Antanas Drižnius, medžiojantis Kauno rajone teigė „neimantis į galvą“ dėl atidėtos vilkų medžioklės.

„Vilkų pas mus nėra. Gal tik pėdsakus kelis kartus esame matę. Čia gal labiau žmonės ties Kupiškiu, kurių gyvulius pjauna, dėl to išgyvena“, – svarstė medžiotojas.

Medzioklės su varovais schema pagal Medžioklės įstatymą
Medzioklės su varovais schema pagal Medžioklės įstatymą

J. A. Drižnius pasakojo, jog medžiotojai medžiokles su varovais dažniausiai pradeda spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje – kaip nutaria konkretus būrelis. Kadangi medžiojama dažniausiai savaitgaliais, per sezoną įvyksta apie 13 medžioklių. Paskiriamas tokios medžioklės vadovas ir apie jos plotus būtina informuoti rajono miškų urėdiją bei Aplinkos apsaugos agentūrą.

Kiekvienas medžiotojų būrelis iš anksto turi visų medžioklių su varovais grafikus bei numatytus plotus, kuriuose vyks medžioklė.

Visuomet tikrinami ledimai ir primenamos taisyklės

„Visuomet medžioklės tvarkaraščiuose numatoma, kada medžioklė prasideda, kada baigiasi, medžiotojų susirinkimo vieta. Prieš medžioklę paskirtas vadovas kviečia visus užsiregistruoti – įsirašyti į medžioklės lapą – turi patikrinti visų medžiotojų bilietus ir leidimus ginklui – ar nepasibaigęs jų galiojimas. Kiekvieną kartą paaiškinama, kokie žvėrys bus medžiojami, kiek bus varymų ir nutariamas susirinkimo vieta po medžioklės“, – apie medžiokles su varovais pasakojo J. A. Drižnius.

Jis teigė, jog kiekvienoje medžioklėje dar kartą išdėstomos Saugaus elgesio medžioklėje taisyklės: varovams priartėjus per 200 metrų šauti negalima, o iki tol šaunama ne tiesiai į varovus, bet tam tikru kampu ir taip toliau.
Medžioklės pabaigoje visi nušauti žvėrys atnešami į tam tikrą iš anksto sutartą vietą, suguldomi pagal rūšis ir pagerbiami, ant jų uždėjus po eglės šakelę. Tuomet jie nešami į apdorojimo aikšteles ir padalinami, tik kiškiai ir lapės atitenka juos nušovusiam medžiotojui.

„Ringovės“ medžiotojų būrelio narys teigia, jog kiekvienas būrelis turi savo sumedžiojamų žvėrių limtus, todėl po kiekvienos medžioklės skaičiuojama, kiek žvėrių dar liko sumedžioti – jų skaičius dalijamas iš likusių medžioklių skaičiaus.

„Šernai, pavyzdžiui, šaudomi be apribojimų – nelimituotai. Bet nušovus kokius 5-8 būrelis jau sprendžia – gal šernų daugiau nebešaudome, kad išliktų banda ir kitiems metams“, – pasakojo medžiotojas.

Medžioti užsitraukus ledui – medžiotojų etikos klausimas

2011- ųjų sausio 5 dieną Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas paragino užbaigti medžiokles su varovais dėl gausaus sniego – esant tokioms gamtinėms sąlygoms medžiojamiems gyvūnams buvo labai sunku judėti.

Kai kurie medžiotojų būreliai tokiu būdu medžioti liovėsi ir praėjusiais metais iškritus gausiam sniegui.

Medžiotojas J. A. Drižnius teigė, jog iškritus gausiam sniegui, tada atėjus atlydžiui ir vėl pašalus susidaro ledo pluta, dėl kurios nei stirnos gali susirgti plaučių uždegimu ir žūti bei nei stirnos, nei šernai negali prisikasti iki maisto. Tokiu atveju vėlgi kiekvieno medžiotojų būrelio valdyba sprendžia, ar tęsti medžiokles su varovais, ar jas nutraukti.

Taip pat būrelis gali keisti medžioklės plotą, jei privačiame miške tuo metu vyksta darbai. Medžiotojas teigė, jog susitariama, kad arba žmogus tą savaitgalį nevažiuotų į mišką, arba medžiotojai tą teritoriją aplenktų. Grybautojų J. A. Drižniui nėra tekę sutikti, kita vertus, jie tikrai iš tolo išgirstų varovus.

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/prasideda-medziokles-su-varovais-sezonas.d?id=59761223#ixzz29Thtonh4

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now