Pavasariška šiluma ir sparčiai tirpstantis sniegas pažadino pirmuosius lokius iš žiemos miego. Viljandžio apskrityje (Estija) miško kamera užfiksavo akimirką, kai prie druskos laižyklos drąsiai vaikštinėja ką tik prabudęs rudasis lokys, o draugiją jam palaiko pavasario ženklais besimėgaujantis janotas.
Kovas tradiciškai yra tas metas, kai po kelis mėnesius trukusio įmygio rudieji lokiai vėl pradeda judėti. Nors žiemos miego trukmę labiausiai lemia ilgėjanti dienos šviesa, lemiamą vaidmenį atlieka ir vyraujantys orai. Estijos medžiotojų draugijos (EJS) vykdomojo direktoriaus Tõnio Kortso teigimu, pasirodžius pirmiesiems šiltiems spinduliams, paprastai anksčiausiai prabunda patinai. Paskutinės žiemavietes palieka meškos su jaunikliais, kurie pasaulį išvysta dar vidury žiemos, motinai snaudžiant. Pirmieji gyvenimo mėnesiai praeina saugiame guolyje, o tik vėliau mažyliai kartu su motina pradeda savarankišką kelionę po miškus.
Rudąjį lokį geriau pažinti padeda jų biologiniai ypatumai:
- Ruošdamasis žiemos miegui, lokys sukaupia milžiniškas atsargas, o jo kūno svoris padidėja iki 35%.
- Žiemojimui žvėrys renkasi nuošalias vietas: duobes žemėje, užuovėjas po išvartomis ar tankius krūmynus.
- Miego metu gyvūno medžiagų apykaita sulėtėja, o kūno temperatūra nukrenta 3–5 laipsniais.
- Pagrindinis energijos šaltinis šiuo laikotarpiu yra sukauptas riebalinis sluoksnis.
Nors rudasis lokys natūraliai vengia žmonių ir nėra agresyvus, susitikimas su juo reikalauja ypatingo budrumo. Pavojingiausia situacija susidaro tuomet, kai žmogus netikėtai atsiduria tarp motinos ir jos jauniklių. Tokiu atveju lokys gali pulti nedvejodama, gindama savo palikuonis. Todėl pastebėjus jauniklius, būtina kuo skubiau ir tyliau pasišalinti ta pačia kryptimi, iš kurios atėjote.
Einant per mišką, rekomenduojama retkarčiais kelti triukšmą – nulaužti sausą šaką ar garsiau kalbėtis. Rudasis lokys pasižymi puikia klausa ir, iš anksto išgirdę žmogų, patys pasitraukia iš kelio. Jei visgi susidūrėte su žvėrimi akis į akį, išlikite ramūs: nežiūrėkite lokiui tiesiai į akis, nes gamtoje tai suprantama kaip kvietimas kovai, ir nebandykite bėgti. Lokys gali pasiekti net 60 km/val. greitį, tad žmogus neturi jokių šansų jį pralenkti. Taip pat neverta lipti į medį, nes lokiai tai daro kur kas vikriau už mus.
Svarbu nepamiršti ir saugumo prie namų ar sodybų, esančių netoli miškų. Lokius vilioja lengvai prieinamas maistas, todėl niekada nepalikite maisto atliekų lauke ir nebandykite žvėries prisijaukinti jį šerdami. Praradęs natūralią žmogaus baimę, rudasis lokys tampa pavojingas kaimynas. Jei žinote, kad aplink sodybą klaidžioja žvėris, vakarais eidami į lauką elkitės triukšmingai, kad jį atbaidytumėte.
Šiuo laikotarpiu taip pat patariama neleisti šunims laisvai bėgioti miške. Palaidas šuo gali užtikti lokį ir, išsigandęs jo reakcijos, ieškoti užuovėjos pas savo šeimininką, taip atvesdamas supykusį žvėrį tiesiai prie žmogaus. Jei blogiausias scenarijus visgi nutiktų ir rudasis lokys pultų, vienintelė rekomendacija – griūti ant žemės veidu žemyn, rankomis stipriai dengiant galvą bei kaklą, ir nejudėti.rekomendacija – griūti ant žemės veidu žemyn, rankomis stipriai dengiant galvą bei kaklą, ir nejudėti.
Jei pavyko užfiksuoti iš žiemos miego pabudusius ruduosius lokius, kviečiame pasidalinti šia informacija su mumis el. paštu: info@miske.lt.