Kovo 18-ąją, kai visas pasaulis mini paukščių dieną, ji triukšmingai paminėta ir Kėdainių miškuose. Medžiotojų klubo „Apuokas“ nariai kartu su miškininkais, kolegomis ir šeimos nariais saulėtą šeštadienį Kėdainių miškuose pakabino per 60 inkilų. Kai kuriuos jų įkelti buvo tikras iššūkis.
Tęsia tradicijas
Valstybinės miškų urėdijos specialistė Vaida Venckuvienė pasakojo, kad renginyje susirinko per 50 žmonių – ne tik paties medžiotojų klubo nariai ir miškininkai, bet ir šeimos nariai su vaikais, bendruomenė, įmonės „SDG“ kolektyvo nariai.
„Pirmiausia susirinkome visi prie medžiotojų klubo namelio. Pasidžiaugėme, kad toks renginys pirmą kartą organizuotas buvo dar Tado Ivanausko – medžiotojo ir miškininko, o dabar labai džiugu, kad tokias iniciatyvas rodo patys medžiotojai. Tęsiame tradicijas bei medžiotojų ir miškininkų bendrystę“, – sakė V. Venckuvienė.
Šventėje dalyvavo ir Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas Kęstutis Markevičius, kuris pasidžiaugė tokia gražia medžiotojų iniciatyva. Juo labiau kad tai toli gražu ne pirmas kartas – pernai liepą „Apuoko“ medžiotojai savo iniciatyva sutvarkė ir atnaujino Šaravų ąžuolo istorinę vietą.
Kabino skirtinguose miškuose
„Kadangi susirinko tiek žmonių, tad ir inkilus buvo galima iškabinti skirtinguose miškų masyvuose, – tęsė V. Venckuvienė. – Pasiskirstėme grupelėmis – vieni važiavo į Juodgirio miško masyvą, kiti – į Ramučių, Bajėnų, Laučynės miškus“.
Pakeliui daugiausia smagumo būta vaikams, kurie ne tik aiškinosi, koks inkilas kokiam paukščiui skirtas, bet ir galėjo pasidžiaugti bundančiu pavasariniu mišku.
„Vaikams tai buvo kitoks pabuvimas gamtoje. Ir pažintinis, ir bendruomeniškas, juo labiau kad ir oras tądien tikrai lepino.
Rodos, vaikams didžiausią įspūdį paliko lazdyno riešuto žiedai, kurie jau yra pasirodę ir vadinami tikrojo pavasario ženklu“, – sakė medžiotojų klubo narys, „SDG grupės“ generalinis direktorius Eduardas Jasas.
Ir didiesiems paukščiams
Medžiotojai buvo pasiruošę jaukius namus suteikti ne tik mažiesiems miško paukščiams.
„Inkilai buvo ir didiesiems bei mažiesiems apuokams, dančiasnapiams, geniniams paukščiams, lututėms ir kitiems. Didiesiems apuokams buvo 10 inkilų, keli inkilai dančiasnapiams.
Tai išties didžiuliai inkilai, net aš, kaip miškininkė, dančiasnapio inkilą pirmą kartą mačiau – jis tikrai paliko įspūdį“, – sakė V. Venckuvienė.
„Kelti tuos inkilus buvo tikras iššūkis, – sako ir medžiotojų klubo pirmininkas Irmantas Stanevičius. – Dančiasnapiams inkilus reikėjo kelti šalia vandens telkinių. Inkilai dideli, iškelti reikėjo aukštai, tad prie vieno inkilo vyrai keliese dirbo, su trosais ir virvėmis kėlė ir tvirtino. Panašiai buvo ir su inkilais didiesiems apuokams.
Neigia stereotipus
„Apuoko“ pirmininkas I. Stanevičius sako, kad viliasi, jog šis renginys bus kasmetinis.
„Kitąmet reikės šiuos inkilus apžiūrėti, išvalyti. Taip pat kelsime ir naujų inkilų. Maža to, šventė tikrai gavosi labai graži, bendruomenei labai patiko“, – sako jis ir priduria, kad tokių renginių, ko gero, reikėtų tik daugiau – kad žmonės suprastų, kiek iš tiesų medžiotojai daro.
„Lietuvoje medžiotojų yra per 30 tūkst. Tačiau visuomenėje yra nusistatymas, esą jie visi kažkokie blogi. Keli pavieniai neatsakingų žmonių poelgiai nuskamba garsiai ir meta šešėlį visai medžiotojų bendruomenei.
Mes norime parodyti, kiek iš tiesų daug darome miško florai ir faunai. Jei ne medžiotojai, kaži kaip ten būtų ir kas pasirūpintų tiek kanopiniais žvėrimis, tiek paukščiais miškuose.
Norime parodyti, kad didžioji dauguma medžiotojų yra labai atsidavę gamtai, o pati medžioklė yra iš tiesų mažiausia medžiotojo veiklos dalis“, – sakė pašnekovas.