Birželis atėjo su puikia žinia – iš Zeiss kompanijos gavome kvietimą keliauti į Daniją, Ulfborgo šaudyklą, išmėginti naująjį Zeiss taikiklį. Pasiūlyme nurodyta 30 šaudyklos stendų, bėgantys taikiniai, skraidantys taikiniai – šaudyk, kiek nori ir kaip nori. Skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, todėl reikėjo važiuoti, kad įsitikintume! Būtent taip ir buvo.
Pirmą dieną kiekvienam buvo duotas ginklas Sauer 404 .308 Win kalibro su naujuoju Zeiss Victory V8 4,8-35×60 taikikliu. Komplektas iš tiesų jaudina – užteks plepėti, duokite šaudyti! Saugos instruktažo linijoje Zeiss atstovai paaiškino šio renginio priežastį – paprastai nauji gaminiai būna demonstruojami didelėse parodose, tačiau šį kartą Zeiss nusprendė pakviesti žmonių iš įvairių vietų, kad jie galėtų rimtai išbandyti optiką. Tas pats taikoma ir šių metų pradžioje pristatytam Sauer 404. Su ginklo komplektu viskas būtų gerai, bet į klausimą „Kuo šaudysime?“ atsakė Norma Ammunition atstovas Andersas Brolundas, kuris Purnavų dvaro taurės varžybose demonstravo puikius šaudymo įgūdžius įvairiose disciplinose – ir Supermedžiotojo, ir Europos žvėrių. Norma atvežė 25 000 naujųjų Tipstrike šovinių, kurie renginyje buvo naudojami tikslumo testams. Per dvi dienas iš įvairių nuotolių buvo šaudyta nuo 35 iki 600 metrų atstumu. Pirmą dieną pirmiausia vyko prišaudymas iš 100 metrų. Ėmiau abejoti dėl Zeiss taikiklio kulkos kritimo kompensatoriaus (angl. BDC – bullet drop compensator), kuris atrodė per sudėtingas, nes niekas dar nepapasakojo apie jo pagrindinius veikimo principus – reikėjo perprasti pačiam. Po kurio laiko supratau, kad abejoti naudojimo patogumu ir sistemos tikslumu nereikėjo.
Taigi apie pačią Zeiss BDC sistemą. Prie kiekvienos Zeiss optikos iš V8 ir HT serijos (žinoma, jeigu ji yra komplektacijoje) būna keletas balistinių žiedų, kurie pagal naudojimo instrukciją yra skirti konkrečiai kalibrų grupei. Dedant optiką ant konkretaus kalibro ginklo, būtina uždėti tinkamą žiedą ir prišaudyti – apie visa kita jau pagalvota. Ant žiedo yra žyma nuo 1 iki 6, kur 1 reiškia 100 m, 6 – 600 m, o tarp šių žymų dar yra padalos, suteikiančios galimybę, pavyzdžiui, šauti iš 540 m arba 230 m nuotolio. Skamba labai paprastai. Štai ir atėjo laikas šaudyti. Pirmasis pratimas buvo šauti 50 m nuotoliu nuo rankos, paskui – 100 m nuotoliu nuo atramos, kad dar kartą būtų įsitikinta, jog ginklas yra tiksliai prišaudytas 100 m ir 540 m nuotoliu į 30 cm skersmens gongą. Nepatikliai pasukau BDC iki reikiamos žymos ir šoviau – nuskambėjo metalinis garsas, o kolega, žiūrėjęs per Zeiss teleskopą, patvirtino, kad pataikyta. Šoviau dar keturis kartus ir jie visi buvo taiklūs, taigi jų nereikėtų laikyti sėkme. Tai buvo ta akimirka, kai mano abejonės dėl BDC sistemos dingo visiems laikams.
Pirma, naujasis Zeiss V8 4,8-35×60 turi gerokai didesnę didinimo amplitudę – pradedant 4,8 karto, baigiant 35 kartais. Pojūčiai šaudant su šia optika buvo labai malonūs, nes padidinti yra patogu, šaunant ir iš 50 m, ir iš 600 m nuotolio. Manau, kad įsigijus šią optiką nieko nebereikia, nebent per varomąją medžioklę tupėsi krūmuose, tada gal ir nebus itin patogu.
Naudojant maksimalų padidinimą nustebino vaizdo kokybė. Jis buvo skaidrus, o tai nėra dažnas reiškinys, kai padidinama daugiau kaip 20 kartų.
Antra, naujojo Zeiss taikiklio spustelėjimo vertė yra 0,5 cm/100 m, nors 100 m nuotoliu tai daug neduoda, o 600 m vienas spustelėjimas yra 3 cm, o ne 6 cm, taigi tai padeda pagerinti tikslumą.
Trečia, objektyvas yra 60 mm skersmens, o pats optikos žiedų dydis yra 36 mm. Tai labai pravartu prieblandoje, kai šviesos pralaidumo koeficientas yra 92 %, o raudonas taškas toks smulkus, kad 1 000 metrų atstumu jis yra tik dviejų centų monetos dydžio.
Ketvirta, konkurentų gaminamos optikos balistinį bokštą galima prišaudyti keturiomis fiksuotomis pozicijomis. Dažniausiai jos yra 100, 200, 250 ir 300 metrų. Medžioklėje, kiek man žinoma, žvėris neišlenda konkrečiais, fiksuotais atstumais. Su Zeiss BDC, pasukus žiedą ties reikiamo atstumo žyma, galima šauti į taikinį nelaužant galvos.
Tai buvo pagrindinės pastabos ir išvados apie naująjį Zeiss Victory V8 taikiklį po puikiai praleisto savaitgalio Ulfborgo šaudykloje. Pasikalbėjęs su šaudyklos vadybininku Peteriu Bertelsenu išsiaiškinau, kad toks šaudymas vadinamas lauko šaudymu (angl. field shooting), kuris, pasirodo, Danijoje yra labai populiarus. Taip yra todėl, kad taikiniai išdėstyti nekonkrečiu atstumu. Jie nėra už 100 ar 200 metrų ir panašiai, kaip įprasta. Čia gali būti 170, 240, 320 metrų, o tai iš principo medžiotojui daug naudingiau ir kelia didesnį iššūkį negu šaudyti iš fiksuotų atstumų. Tik keliaudamas namo supratau, kodėl Zeiss pasirinko šią šaudyklą: čia buvo galima šaudyti iš įvairių atstumų, todėl neišvengiamai teko naudoti Zeiss BDC sistemą ir įsitikinti jos efektyvumu. Norėčiau pasakyti, kad Zeiss BDC ypač palengvino užduočių atlikimą.
Taip mes šias dvi dienas perėjome per visus šaudymo langus ir pyškinome nuo ryto iki vakaro – vidutiniškai 500 šovinių per dieną, kol visas didžiulis Norma Tipstrike amunicijos kalnas buvo sunaudotas ir įvertintas su pagyrimu.
Ir, kas žino, galbūt koks aukso veršis bus sumedžiotas būtent su šia optika. Laukiame rugsėjo, kad patys savo akimis galėtume apžiūrėti geriausią Zeiss gaminį. O kol kas – šaudykite pro šalį!
Autorius: Tomas Ervikas (tekstas redaguotas Miske.lt)
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų su tikimo DRAUDŽIAMA!