Naujai publikuotas tarptautinis mokslinis tyrimas patvirtino, kad gerai reglamentuota atrankinė medžioklė turi teigiamą poveikį laukinių žinduolių populiacijoms ir jų apsaugos būklei. Tyrimas, paskelbtas recenzuojamame žurnale Nature Sustainability, analizavo Tarptautinės raudonosios knygos (IUCN Red List) duomenis apie daugiau nei 1600 sausumos žinduolių rūšių visame pasaulyje.
Mokslininkai nustatė, kad tos rūšys, kurioms taikoma reguliuojama atrankinė medžioklė, dažniau pasižymi stabilia arba didėjančia populiacija ir rečiau priskiriamos prie nykstančių rūšių, palyginti su rūšimis, kurios nėra medžiojamos atrankinės medžioklės principu.
Aktuali žinia Europai
Nors tyrimas apima globalų mastą, autoriai pažymi, kad rezultatai itin svarbūs Europai, kur daugelio šalių medžioklės modelis grindžiamas aiškiu teisiniu reguliavimu, moksliškai pagrįstomis kvotomis, populiacijų stebėsena ir griežta kontrole.
Tokios plačiai paplitusios rūšys kaip stirnos, taurieji elniai, šernai ar briedžiai daugelyje Europos valstybių turi palankią apsaugos būklę. Tai siejama su ilgalaikėmis populiacijų valdymo sistemomis, kurių svarbia dalimi išlieka medžiotojų vykdoma atrankinė medžioklė ir buveinių priežiūra.
Medžioklė vienas iš sprendimo būdų
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad medžioklė savaime nėra universali gamtosaugos priemonė. Tačiau tinkamai reglamentuota ir mokslu pagrįsta atrankinė medžioklė gali būti svarbi tvaraus laukinės gamtos valdymo dalis, prisidedanti prie buveinių išsaugojimo ir biologinės įvairovės politikos tikslų įgyvendinimo.
Šis požiūris atitinka ir Europos Sąjungos bei nacionalinių valstybių teisės aktus, kuriuose medžioklė traktuojama kaip reglamentuojama veikla, susieta su populiacijų stebėsena ir apskaita.
Papildo FACE duomenis
Mokslinio tyrimo išvados dera su Europos medžiotojų asociacijos (FACE) renkamais duomenimis. FACE Biologinės įvairovės manifestas fiksuoja medžiotojų indėlį į buveinių išsaugojimą, o naujausia 2025 m. FACE stambiųjų žinduolių sumedžiojimo ataskaita, apimanti 34 Europos valstybių duomenis, rodo, kad reguliuojama medžioklė išlieka svarbia tvaraus populiacijų valdymo priemone.
Šiose ataskaitose ypatingas dėmesys skiriamas nuolatinei populiacijų stebėsenai, ataskaitų teikimui ir adaptaciniam valdymui, leidžiančiam reaguoti į pokyčius gamtoje.
Išvados
Tyrimas dar kartą patvirtina, kad:
- reglamentuota atrankinė medžioklė gali prisidėti prie rūšių apsaugos.
- tvari medžioklė įmanoma tik esant sveikoms laukinių gyvūnų populiacijoms.
- medžiotojai lieka svarbia laukinės gamtos valdymo sistemos dalimi.
Pilnas mokslinis tyrimas prieinamas Nature Sustainability platformoje.
1 Komentarų
Saulius
Teisingu poluliacijos valdymo keliu eiti gana sudėtinga ten ,kur vyrauja skirtingas jos valdymo suvokimas. Medžioklės ribojimas kartais turi ir neigiama poveiki,kai reikalinga atrinkti individų skaičius ribojamas limitais. Nesvarbu ar tai valstybiniu lygmeniu ar vidaus tvarkos. Todėl pasirenkant medžiotinų žvėrių atrinkimą būtina turėti omeny ne tik jų skaičių bet ir bandos būklę. Ten kur gausu silpnai besivystančių gyvūnų būtina skatinti medžioti būtent atsieliekančius vystimosi lygmeniu ,ir išlaikyti optimalų gerai besivystančių gyvūnų slaičių. Koks tas skaičius viename ar kitame vienete nustatyti gali tik bendras stebėjimas atsisžvenlgiant į buveinių teritorijas,pašarinę bazę ir santykije su minimaliai daromos žalos principu. Kitaip tariant vien tik apsiriboti gyvunų skaičiumi nėra teisingas požiūris. Būtina atkreipti dėmesi į visus tame biotope lemiamus veiksnius. Augmenija,pasėlius, miškų būklę.