Naujausi duomenys iš Vokietijos griauna mitus, kad medžioklė yra nykstanti tradicija. Priešingai – senosios Europos šalyse stebimas ryškus šio užsiėmimo populiarėjimas. Vokietijoje užfiksuotas naujas visų laikų rekordas: šalyje oficialiai registruota beveik pusė milijono medžiotojų, o jų gretas vis dažniau papildo miestų gyventojai ir moterys.
Kaip matome, senosios Europos šalyse medžioklė ne tik išlaiko savo pozicijas, bet ir tampa vis populiaresnė, įgaudama naują prasmę modernioje visuomenėje. Vokietijos medžiotojų sąjunga (DJV), remdamasi 2025 m. lapkričio mėnesio duomenimis, paskelbė, kad šalyje šiuo metu yra 467 682 medžiotojai. Tai – absoliutus rekordas. Palyginti su situacija prieš 30 metų, medžiotojų skaičius išaugo net 42 procentais.
Absoliučiais skaičiais pirmauja Šiaurės Reinas-Vestfalija – čia gyvena beveik 100 000 žmonių, išlaikiusių valstybinius medžioklės egzaminus. Antroje vietoje rikiuojasi Bavarija (83 000), trečioje – Žemutinė Saksonija (70 000).
Tačiau vertinant medžiotojų tankį tūkstančiui gyventojų, lyderiai keičiasi ir dominuoja šiaurinės žemės:
- Meklenburgas-Pomeranija – 10 medžiotojų 1000-iui gyventojų.
- Žemutinė Saksonija – 9 medžiotojai.
- Šlėzvigas-Holšteinas – 8 medžiotojai.
Vidutinis šalies rodiklis siekia 6 medžiotojus tūkstančiui gyventojų. Įdomu tai, kad dauguma (7 iš 10) Vokietijos medžiotojų priklauso oficialioms sąjungoms ir organizacijoms.
Medžioklė Vokietijoje tampa vis atviresnė ir įvairesnė. DJV apklausos duomenys rodo, kad nuo 2016 iki 2022 metų moterų dalis bendruomenėje išaugo daugiau nei perpus – nuo 7 iki 11 procentų.
Taip pat pastebimas ir bendruomenės „jaunėjimas“: vidutinis medžiotojų amžius per minėtą laikotarpį sumažėjo nuo 57 iki 56 metų. Tai rodo, kad šis užsiėmimas tampa patrauklus ir jaunesnei kartai, ieškančiai ryšio su gamta.
Vokietijos pavyzdys puikiai iliustruoja, kad medžiotojas pirmiausia yra gamtosaugininkas. Apklausos duomenimis, vidutinis medžiotojas per mėnesį gamtoje praleidžia apie 40 valandų, atlikdamas visuomenines, dažniausiai neatlygintinas pareigas.
Į šias veiklas įeina:
- Jauniklių (pvz., stirniukų) gelbėjimas pievų šienavimo metu pasitelkiant dronus;
- Edukacinė veikla su vaikais, supažindinant juos su gamta;
- Gyvūnų populiacijos apskaita ir apsauga;
- Biotopų priežiūra.
Pagal įstatymus medžiotojai privalo užtikrinti sveiką, rūšimis turtingą laukinės gamtos populiaciją ir mažinti žvėrių daromą žalą miškams bei pasėliams. Skaičiuojama, kad biotopų priežiūrai, rūšių apsaugai bei miškų ir laukų išsaugojimo priemonėms Vokietijos medžiotojai kasmet iš savo kišenės investuoja apie pusę milijardo eurų.
Motyvacija: kodėl renkamasi tapti medžiotoju?
Kodėl vis daugiau žmonių senojoje Europoje renkasi šį kelią? Pagrindiniai motyvai, anot DJV apklausos, yra trys:
- Intensyvus, betarpiškas gamtos patyrimas;
- Noras aktyviai prisidėti prie gamtos apsaugos vietoje;
- Sveika, kokybiška žvėriena.
Verta paminėti, kad medžioklė nebėra uždaras ratas. Daugiau nei ketvirtadalis naujų medžiotojų nurodė, kad iki mokymų pradžios neturėjo jokios patirties su medžiokle. Beveik tiek pat jų yra kilę iš miestų. Profesinė įvairovė taip pat plati – nuo amatininkų iki valstybės tarnautojų, o beveik pusę visų medžiotojų sudaro samdomi darbuotojai.
Tai tik dar kartą patvirtina, kad medžioklės kultūra Europoje išgyvena pakilimą, pritraukdama sąmoningus, gamtą mylinčius žmones, kurie savo laisvalaikį ir lėšas skiria aplinkos puoselėjimui.