Vakar Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovai susitiko su Aplinkos ministerijos, Valstybinių miškų urėdijos atstovais, kad aptartų nuo 2026 m. sausio mėnesio įsigaliojusios naujos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodikos redakcijos keliamas praktines bei teisines problemas.
Vienas iš labiausiai diskutuotų klausimų — Metodikos 40.1 punktas, numatantis, kad žala miškui neatlyginama, jeigu želdiniai nebuvo apsaugoti prevencinėmis priemonėmis ar repelentais. Išimtis taikoma tik tada, kai arčiau nei 250 metrų nuo vertinamo sklypo yra gyvūnų viliojimo vieta su natūralios kilmės masalu. Tokia formuluotė iš esmės reiškia, kad teisėtai įrengta jaukykla automatiškai tampa pagrindu visą žalą sieti su medžioklės plotų naudotojais — net ir tais atvejais, kai miško savininkas nevykdė savo apsaugos pareigos. LMŽD pozicija aiški: tokia traktuotė yra nesubalansuota, kuria teisinį neapibrėžtumą ir didina konfliktų tarp miško savininkų bei medžiotojų riziką.
Taip pat aptartas 40.2 punktas dėl penkerių metų žalos kaupimo mechanizmo. Pagal naująją redakciją žala vertinama kasmet, tačiau skirtingų metų vertinimo aktai gali būti sumuojami iki penkerių metų, siekiant peržengti procentinę ribą, po kurios atsiranda medžioklės plotų naudotojų pareiga atlyginti žalą. LMŽD manymu, toks mechanizmas praktiškai garantuoja, kad kompensacijos slenkstis bus pasiektas beveik visada — net ir tada, kai metinė žala yra minimali. Tai sukuria ne žalos atlyginimo, o kaupiamosios atsakomybės sistemą, kuri neatitinka proporcingumo principo. LMŽD siūlys šį terminą sutrumpinti ir aptars konkrečius pasiūlymus su visomis suinteresuotomis šalimis.
Išklausius visų pusių argumentus, susitarta, kad reikia ieškoti geresnių sprendimų. Konkrečios pasiūlytos alternatyvos bus pristatytos ir aptartos iki balandžio mėnesio pabaigos. LMŽD ir toliau aktyviai dalyvaus šiame procese, siekdama užtikrinti teisingą ir proporcingą reguliavimą medžiotojų bendruomenei.