Čekijos kova su AKM, palyginti su Lietuva, yra daug drastiškesnė. Medžioklė paliestoje teritorijoje draudžiama, užtat intensyviai medžiojama vadinamojoje buferinėje zonoje. Čekijos valdžia nusprendė paliestąjį regioną aptverti elektrine tvora, tikėdamasi, kad ji marą sulaikys. Aišku, kad į Čekiją maras nepateko dėl šernų migracijos. Greičiausiai tai yra žmogaus neatsakingumo pasekmė. Manoma, kad koks nors tolimųjų reisų vairuotojas galėjo virusą atvežti su infekuota dešra ar lašiniais iš Ukrainos, išmetęs ką nors miške. Tokiu būdu maras paplito po Rusiją – palei geležinkelius ir plentus.
Čekija yra ne vienintelė, prisijungusi prie valstybių, kovojančių su šia liga, – Baltijos šalių ir Lenkijos. Rumunijoje, netoli sienos su Vengrija, AKM buvo nustatytas keturioms prie namų auginamoms kiaulėms. Greičiausiai jis čia pateko su žaliaisiais pašarais. O tai reiškia tik viena – AKM greičiausiai yra laukinėje gyvūnijoje tiek Rumunijoje, tiek Vengrijoje, bet niekas apie tai nekalba. Nes kaipgi kitaip maras pateko į pievoje nušienautą žolę, jeigu ne iš šernų? AKM jau seniai siautėja Ukrainoje, ir valstybinė siena šios ligos nesulaikė.
Baltijos šalyse ir Lenkijoje maras buvo nustatytas 2014 metais. Nuo tada jis toliau plito, ir niekam nepavyko jo sulaikyti. Ir Lietuvoje kas savaitę gaunama žinių apie naujus atvejus. Nuo šių metų pradžios Lietuvos laukinėje faunoje AKM patvirtintas 472 vietose 806 šernams (78 sumedžiotiems ir 728 nugaišusiems).
Tekstas: Linda Dambrovska
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
