Spalio 6 dienos rašte LMŽD prašo ministerijos pateikti skaičiavimus, kokio vilkų šeimų skaičiaus tikimasi po būsimo medžioklės sezono. Draugija taip pat siūlo parengti kelių sezonų populiacijos valdymo planą, kuriame būtų numatytas konkretus tikslo pasiekimo laikotarpis ir tarpiniai metiniai rodikliai.
Rašte primenama Vilko apsaugos plano nuostata: esant daugiau kaip 62 vilkų šeimoms, populiacijos naudojimas turi būti planuojamas užtikrinant jos tolygų sumažinimą ir išlaikymą 32–62 šeimų ribose. LMŽD nurodo, kad 2026 metų tyrime nustatyta ne mažiau kaip 85 šeimos – bent 23 šeimomis, arba apie 37 proc., daugiau už plane numatytą viršutinę ribą.
Ankstesnis vertinimas rodė ne mažiau kaip 82 šeimas. Draugijos teigimu, naujausias padidėjimas reiškia didėjantį atotrūkį nuo nustatyto tikslo. Kartu rašte pažymima, kad šeimų skaičius ankstesniais metais svyravo, todėl duomenys nerodo nenutrūkstamo kasmetinio augimo.
Siūlomo limito pagrindimą LMŽD vertina remdamasi tyrėjų rekomenduojamu 3,75 prieaugio koeficientu. Jį padauginus iš nustatyto minimalaus 85 šeimų skaičiaus, gaunama 318,75. Pasak draugijos, siūlomas 318 vilkų limitas iš esmės atitinka taip apskaičiuotą metinį prieaugį, tačiau pateiktuose dokumentuose trūksta atskiro pagrindimo, kaip būtų pasiektas šeimų skaičiaus mažėjimas.
LMŽD pripažįsta, kad vien šio aritmetinio palyginimo populiacijos pokyčiui prognozuoti nepakanka. Jį lemia ir natūralus mirtingumas, migracija, šeimų struktūra bei faktinis sumedžiojimas. Todėl ministerijos prašoma įvertinti tiek visiško, tiek dalinio limito panaudojimo scenarijus ir surengti konsultacijas dėl prognozuojamą metinį prieaugį viršijančio limito.
Praktinio limito įgyvendinimo klausimą iliustruoja praėjusio sezono rezultatai: nustačius 307 vilkų limitą, sumedžioti 275 vilkai, arba apie 89,6 proc. leisto skaičiaus. LMŽD siūlo kartu su medžiotojų organizacijomis rengti praktinius mokymus, patirties mainus ir stiprinti gretimų medžioklės plotų naudotojų bendradarbiavimą. Ministerijos prašoma įvertinti galimybes prisidėti prie šių veiklų.
Nemaža rašto dalis skirta pareigoms sumedžiojus vilką. Draugija siūlo panaikinti privalomą iltinio danties išėmimą ir pateikimą tyrimams. Šį pasiūlymą grindžia trofėjaus išsaugojimo argumentu: išimant iltį kyla danties ar žandikaulio pažeidimo rizika, o kaukolės vientisumas medžiotojui turi reikšmingą vertę.
Taip pat siūloma atsisakyti privalomo gimdos išėmimo ir pateikimo. LMŽD pažymi, kad tinkamai atpažinti ir nepažeistą išimti šį organą reikia specifinių anatomijos žinių bei praktinių įgūdžių. Rašte pateiktais 2026 metų tyrimo duomenimis, iš 102 pristatytų mėginių 71 buvo tinkamai išimta gimda, 15 atvejų pateikta tik jos dalis, o 16 atvejų – kiti vidaus organai.
Reprodukcijos tyrimams reikalingus mėginius draugija siūlo rinkti pasitelkiant specialistus ir savanoriškai bendradarbiaujančius medžiotojus.
Trečiasis procedūrų supaprastinimo pasiūlymas – atsisakyti papildomo privalomo telefoninio pranešimo Aplinkos apsaugos departamentui prieš dorojant vilką arba išvykstant iš medžioklės plotų vieneto. LMŽD siūlo išlaikyti sumedžiojimo apskaitą medžioklės lape ir duomenų pateikimą atitinkamoje elektroninėje sistemoje, per ją užtikrinant ir kontrolei reikalingos informacijos prieinamumą.
Pareigą paimti, pažymėti, išsaugoti ir perduoti raumens mėginį genetiniams tyrimams siūloma palikti. Kaip papildoma priemonė minimas dažnesnis mėginių surinkimas sezono metu.
LMŽD taip pat prašo kasmet viešai įvertinti ankstesnio limito panaudojimą, nustatyto šeimų skaičiaus ir vilkų daromos žalos pokyčius. Draugijos vertinimu, tokia analizė turėtų parodyti, ar pasirinktos priemonės priartino prie numatytų populiacijos valdymo tikslų.




