LMŽD pozicija dėl laukinių gyvūnų daromos žalos

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-816“ projektą (toliau – Projektas) ir su juo susijusius derinimo dokumentus, pritaria Vyriausybės pateiktai išvadai bei teikia toliau nurodytas pastabas dėl Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) pozicijos.

Dėl Vyriausybės išvados

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija pritaria Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės išvadai, kuria siekiama išlaikyti nuoseklią, proporcingą ir ilgalaikę medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tvarką, suderinamą su laukinės gyvūnijos apsaugos ir populiacijų reguliavimo principais.

Šiuo metu galiojantis reguliavimas, kuriuo kompensacija siejama su prevencinių priemonių taikymu ir jų efektyvumu, yra aiškus, pagrįstas ir skatinantis bendradarbiavimą tarp žemės naudotojų ir medžiotojų.

Papildomai pažymime, kad laukinių gyvūnų daroma žala yra neišvengiama gamtinio proceso dalis. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Medžioklės įstatymą medžiojamųjų gyvūnų miškui padaryta žala atlyginama tik tais atvejais, kai apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 proc., o vyresnio amžiaus medynuose – kai stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 proc. Todėl 5 proc. žalos riba žemės ūkio pasėliams yra proporcinga ir sistemiškai suderinta su analogiškais kriterijais, taikomais miškų ūkyje. Ji atspindi supratimą, kad gamtos procesų visiškai eliminuoti neįmanoma, o toleruotina nedidelė, ekologiškai pagrįsta žala yra būtina pusiausvyrai tarp ūkinės veiklos ir laukinės gyvūnijos išsaugojimo.

Dėl Žemės ūkio ministerijos pozicijos

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nepritaria ŽŪM pateiktai pozicijai dėl Projekto. ŽŪM argumentai nėra pagrįsti nei teisine logika, nei faktine teisėkūros proceso medžiaga, nei laukinės gyvūnijos apsaugos principais. Pateikiame ŽŪM argumentų paneigimą ir pagrįstus faktinius duomenis, patvirtinančius Projekto racionalumą:

1. Dėl teisėtų lūkesčių argumento.

ŽŪM teiginys, kad 5 proc. pažeidimo riba pažeistų žemės savininkų teisėtus lūkesčius, yra nepagrįstas. Ši nuostata nėra esminis sistemos pakeitimas, o proporcingumo kriterijus, padedantis atskirti ekonomiškai reikšmingą žalą nuo nereikšmingos. Be to, iki šiol galiojanti tvarka jau numato kompensacijų diferencijavimą pagal prevencinių priemonių taikymą.

2. Dėl tariamo nuostatos atsiradimo svarstymo metu.

ŽŪM teigia, kad 5 proc. riba „nebuvo numatyta pirminiame projekte“, tačiau tai faktiškai neatitinka tikrovės. Pirminiame Medžioklės įstatymo projekte Nr. XIVP-4195 5 proc. pažeidimo riba buvo aiškiai įtvirtinta nuo pat projekto pateikimo momento. Todėl teiginys, kad ši nuostata atsirado tik svarstymo stadijoje, yra neteisingas.

3. Dėl prevencijos ir kompensavimo santykio.

ŽŪM nurodo, kad žalos atlyginimas yra kompensacinio pobūdžio ir nedaro įtakos laukinės gyvūnijos apsaugos priemonėms. Tai klaidinantis teiginys. Realus kompensavimo mechanizmas turi būti susietas su prevencinėmis priemonėmis, kitaip kyla rizika skatinti neveiklumą, o tai didintų konfliktus tarp žemės naudotojų ir medžiotojų.

4. Dėl ekonominių skaičiavimų.

ŽŪM pateikiamas pavyzdys apie 50 ha lauką ir 3 000 Eur nuostolį yra teorinis, grindžiamas maksimaliomis prielaidomis ir netaikytinas kaip argumentas prieš 5 proc. ribą. Pažymėtina, kad tokio masto žala ir pagal Projektą būtų kompensuojama, nes viršytų 5 proc. ribą. Todėl pateiktas pavyzdys neprieštarauja, o patvirtina Projekto logiką.

5. Dėl netikslios informacijos apie pirminio projekto turinį.

ŽŪM teiginys, esą pirminiame projekte nebuvo 5 proc. ribos, yra faktiškai klaidingas. Pirminiame projekte ši nuostata buvo įtraukta ir matoma visoms derinančioms institucijoms. Tai reiškia, kad žemdirbių savivaldos organizacijos buvo informuotos ir galėjo vertinti šią nuostatą nuo pat teisėkūros proceso pradžios.

6. Dėl žemdirbių savivaldos dalyvavimo procese.

Taip pat pažymėtina, kad svarstant šią Medžioklės įstatymo pataisą Seimo Aplinkos apsaugos komitete gyvai dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Juozas Staliūnas. Todėl ŽŪM teiginys, jog žemdirbių savivaldos organizacijos nebuvo informuotos ar negalėjo pateikti argumentuotų pastabų, neatitinka faktinės situacijos.

(Įrodymas)
Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Juozas Staliūnas dalyvavo 2025 m. birželio 18 d. 09:30 val. vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Tai patvirtina oficialus posėdžio vaizdo įrašas, viešai skelbiamas Seimo YouTube paskyroje: „Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, 2025-06-18“ .

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija:

• Pritaria Vyriausybės išvadai dėl Projekto Nr. XVP-816.

• Nepritaria Žemės ūkio ministerijos pozicijai, laikydama ją nepagrįsta, neatitinkančia faktinės teisėkūros medžiagos ir nesuderinama su proporcingumo bei laukinės gyvūnijos apsaugos principais.

• Laiko 5 proc. minimalios žalos ribą pagrįsta, proporcinga ir būtina siekiant išvengti konfliktų bei užtikrinti racionalų kompensavimo mechanizmą.

• Pabrėžia, kad 5 proc. riba skatina prevenciją ir bendradarbiavimą tarp ūkininkų ir medžiotojų, mažinant konfliktus.

• Akcentuoja, kad minimali toleruotinos žalos riba užtikrina ekologinę pusiausvyrą, toleruojant nedidelę natūralią žalą ir saugant laukinės gyvūnijos populiacijas.

• Nurodo, kad pagal analogiją su miškų ūkiu, kur kompensacija pradedama nuo 20 proc. stipriai pažeistų medžių, 5 proc. žalos riba žemės ūkyje yra proporcinga, nes gyvūnai gyvena tiek miškuose, tiek laukuose.