Spalio 15 d. buvo įžiebti pirmieji laužai prieš vilkų daromą žalą, pagerbiant visus po vilkų atakų prarastus gyvulius ir augintinius. Ši data buvo pasirinkta neatsitiktinai. Būtent spalio 15 d. turėjo prasidėti vilkų medžioklės sezonas, tačiau jo pradžia buvo atidėta. Kol vilkų gynėjai garsiai trimituoja žiniasklaidoje melą apie apsileidusius ūkininkus, siūlo neveiksmingas apsaugos priemones ir fotografuojasi su vilkų trafaretais, kaimuose įsižiebė laužai, kuriuos užkūrė ne vien ūkininkai, bet ir paprasti kaimo žmonės, praradę savo augintą ir mylėtą šeimos maitintoją ar draugą – kiemo sargą. Akcija surengta ekspromtu, pilietins iniciatyvos facebook grupėje „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“. Jos metu nuo vilkų nukentėję žmonės savo kiemuose ir ūkiuose užkūrė solidarumo laužus ir dalinosi video bei nuotraukomis, išreikšdami pagarbą prarastiems gyvūnams. Tai pasipriešinimas prieš Lietuvoje kryptingai veisiamus ir saugomus vilkus, kurie kuo toliau, tuo labiau tampa drąsesni ir įžūlesni. Lietuvos kaimo žmonės pakartojo kitų Europos šalių ūkininkų: Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Italijos, Ispanijos, Švedijos, Austrijos, Šveicarijos iniciatyvą kurti laužus prieš vilkų daromą žalą. Tokia laužų įžiebimo akcija Europoje rengiama ne pirmus metus. Šių metų rugsėjo 15 d. vieningai visoje Europoje buvo uždegti šimtai laužų pagerbiant nuo šių plėšrūnų atakų žuvusius ir nukentėjusius gyvulius ir augintinius. Šia akcija buvo bandoma atkreipti dėmesį į Europoje kylančią vilkų grėsmę. Vokietijoje papildomi laužai deginami kas antrą penktadienį, tam tikrose vietose.
Nors Lietuvoje vilkus ginančios organizacijos stengiasi piršti kitokį įspūdį ir bando įtikinti, kad visa likusioji Europos dalis džiaugiasi vilkų sugrįžimu, realybėje yra kitaip. Vilkai daro didžiulę žalą minėtų šalių ūkininkams ir visos naudojamos apsaugos priemonės yra neveiksmingos. Kaip pavyzdys yra Prancūzija, kurioje vyksta ypač aršios ūkininkų protesto akcijos. Vyriausybė kelis metus finansavo apsaugos priemonių įrengimą, tačiau rezultatai priešingi lauktiems. Vilkai – be galo protingi ir stiprūs gyvūnai, jie greitai išmoksta kaip tas apsaugas įveikti. Todėl, nepaisant visų pastangų, Prancūzijoje vilkų žudomų gyvūnų skaičius kasmet auga. Pernai šioje šalyje buvo suskaičiuota apie 15 000 papjautų gyvulių. Ispanijos ūkininkai, apimti nevilties, rengia makabriškas akcijas – ant kelio ženklų kabina nužudytų vilkų kūnus. Italijos ir Švedijos ūkininkai priversti tapti brakonieriais, manoma, kad būtent šių šalių ūkininkai sumedžioja daugiausiai vilkų. Pastaruoju metu šių plėšrūnų problema ypač aštrėja Vokietijoje, kurios ūkininkai vis aktyviau priešinasi nevaldomam vilkų gausėjimui.
Lietuvoje žmonės ilgą laiką gyveno be vilkų baimės. Vilkai visada buvo šalyje, bet jų kiekis grėsmės nekėlė. Kelis paskutinius metus vilkų apskaitos neįvyko, sumedžiojimo kvota buvo per maža, skiriama atsižvelgiant į pasenusius duomenis, todėl grėsmė stipriai išaugo. Jau keletas metų, kai žala yra pasiekusi netoleruotinus mastus. Deja, gamtosaugininkų grupei, atstovaujančiai tam tikros visuomenės dalies svajones, atrodo kitaip. Šie plėšrūnai buvo apipinti mitais, idealizuoti, patys saugotojai gyvena pasakoje, ja penėdami ir kitus. Realybėje, dažniausiai, visuomeninių organizacijų deklaruojama rūšių įvairovės apsauga teapima keletą privilegijuotų gyvūnų grupių, bet neapima biologinės įvairovės. Taip suardoma ekosistemų pusiausvyra, nuo pernelyg gausios plėšrūnų populiacijos kenčia ne tik kaimo žmonės, bet ir pati gamta. Lietuvoje vilkams išnykimo grėsmės nebuvo ir nėra, todėl ypatinga apsauga nereikalinga.
Sekantis masinis laužų įžiebimas Europoje vyks kitų metų kovo mėnesį. Lietuvos kaimo žmonės planuoja prisidėti prie šios reikšmingos akcijos.