Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šiandien, balandžio 21 d., pradeda pavasarinę laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Buferinėje 50 kilometrų zonoje pasienyje su Baltarusijos Respublika ir Lenkija iš orlaivių bus išmėtyta 505 tūkst. jaukų, vakcinaciją tikimasi baigti iki gegužės pabaigos.
Lietuvoje paskelbus karantiną šiuos, dar kovo mėnesio pabaigai planuotus, darbus teko nukelti beveik mėnesiu vėliau. Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjos Kristinos Stakytės, laukinių gyvūnų vakcinacija Lietuvoje sistemingai vykdoma daugiau kaip dešimtmetį, todėl pasiutligės atvejų beveik nebepasitaiko. Tačiau kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Baltarusijoje, pasiutligė yra paplitusi ir tarp naminių, ir tarp laukinių gyvūnų, todėl visada išlieka rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų gali atklysti.
Nors mėtomi jaukai su vakcina atitinka visus saugumo standartus ir nekelia pavojaus nei žmonių, nei gyvūnų sveikatai, tačiau specialistai perspėja, kad gyventojai, radę jauką, jo neliestų ir nerinktų.
Jauko viduje yra aštri membrana su vakcina, kuria galima susižeisti. Tokiu atveju rekomenduojama nusiplauti rankas ir, jei reikia, žaizdą dezinfekuoti. Dėl tokio kontakto užsikrėsti pasiutlige žmogui pavojaus nėra – vakcina yra visiškai saugi ir patikrinta.
Pastebėjus, kad jauką netyčia surado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatos būklę, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi.
Pasak specialistų, naminių ir laukinių gyvūnų vakcinacija – vienintelis efektyvus būdas kovoti su pasiutlige. Norėdami apsisaugoti, gyventojai taip pat turėtų vengti tiesioginių kontaktų su benamiais ar laukiniais gyvūnais. Visi šunų, kačių ar šeškų šeimininkai savo augintinius nuo pasiutligės privalo vakcinuoti kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukcijas. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į skiepų pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti datą ir skiepų galiojimo laiką.
Praėjusiais metais dėl pasiutligės įtarimo Lietuvoje buvo ištirta 314 mėginių, daugiausia – laukinių gyvūnų (atitinkamai 81 lapės ir 64 usūrinių šunų). Taip pat ištirta 20 šunų ir 20 kačių. Visų tyrimų rezultatai buvo neigiami. Paskutinį kartą pasiutligė nustatyta nugaišusiai lapei pasienyje su Baltarusija 2018 m.
Kaip skelbia Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, pasaulyje kasmet nustatoma daugiau kaip 55 tūkst. žmonių mirčių nuo pasiutligės atvejų, daugiausia – Azijos ir Afrikos žemynuose. Lietuvoje paskutinis mirties atvejis užregistruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliavusiam po Indiją, įkando šuo.
