Kaip bus su perteklinėmis vilkų šeimomis?

Kaip manote ar Aplinkos ministerija tiesiogiai finansuodama vilkų genetinius mokslinius tyrimus turi įtakos mokslininkų pateiktai išvadai ir rekomendacijoms?

Trumpai paaiškinsiu apie ką kalbu. Yra toks vilko apsaugos planas, kurį patvirtino nevyriausybinės organizacijos kartu su Aplinkos ministerija ir mokslininkais dar 2014 metais. Plane numatyta, kad Lietuvoje turėtų būti ne daugiau 31–62 vilkų šeimos.

Vilkų gynėjai mojuodavo šiuo planu kaip biblija prieš oponentų argumentus, tačiau dar pernai atsitiko bėda – vilkų šeimų skaičius perkopė limitą!

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų tyrimai parodė, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos ir buvo leista sumedžioti 282 vilkus. Iš pirmo žvilgsnio viskas kaip ir gerai, tačiau po stalu liko gulėti klausimas, o ką daryti su perteklinėmis vilkų šeimomis? Medžiotojai kėlė šį klausimą, tačiau Aplinkos ministerija viską palaipsniui numuilino.

Na ir ką gi, šiais metais mes jau turim 91 vilkų šeimą. Mokslininkų vilkų genetinių tyrimų rezultatai pagal kuriuos nustatomas vilkų šeimų skaičius man abejonių ar nepasitikėjimo tikrai nekelia, tačiau apie rekomendacijos kuriomis siūloma vadovautis to pačio pasakyti negaliu.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai siūlo prieaugio vidurkio nustatymui naudoti ne 3,25 koeficientą, kuris paimtas iš švediškos metodikos, o 3,75 – taip neva bus atsižvelgta į geresnę mitybinę aplinką ir kitas sąlygas. Tačiau vėl nei žodžio apie perteklines vilkų šeimas? Lietuvoje turėtų būti ne daugiau 31–62 vilkų šeimos, tai nuo minimalaus šalies limito yra 60 šeimų perteklius, o nuo maksimalaus 29 šeimos.

Aš nemanau, kad mokslininkai neatkreipė dėmesio į perteklinį vilkų šeimų skaičių, bet kodėl tai neatsispindėjo jų rekomendacijose štai kur klausimas. Šiais metais Aplinkos ministerija pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programos 2023 metų priemonių planą, vilkų tyrimams skyrė 60762€.

Kažkodėl peršasi posakis – kas pinigus moka, tas ir muziką užsako…