Vilkas yra saugoma rūšis. Pagal Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją (Berno konvenciją), Tarybos direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyvą) ir kitus teisės aktus Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną medžioklės terminą, bet ir sumedžiojimo limitą. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, Vilko (Canis lupus) apsaugos plane nustatyta, kad vilkų sumedžiojimo limito naudojimą prižiūri Aplinkos ministerija, o jį išnaudojus anksčiau nei pasibaigia leistinas vilkų medžioklės terminas – nutraukia vilkų medžioklės sezoną.
Vilko apsaugos plane, kuris yra parengtas bendradarbiaujant visiems socialiniams partneriams, yra nurodyta, kaip nustatomas vilkų sumedžiojimo limitas, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė: kai populiacijos dydis nuo 32 iki 62 šeimų (visa populiacija 250–500 individų žiemos pabaigoje), sumedžiojimo limitas nustatomas iki metinio prognozuojamo populiacijos prieaugio ribos, kuris apskaičiuojamas nustatytą besiveisiančių šeimų skaičių padauginant iš 3,25 (vidutinio jauniklių skaičiaus vadoje rudenį).
Praėjusiais (2019 m.) atlikus erdvinę apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų ir 490 pranešimų apie vilkų buvimą registravimo anketų analizę, įvertinta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos. Padauginus 37 šeimas iš vidutinio jauniklių skaičiaus vadoje rudenį – 3,25 gautas leidžiamas per šį medžioklės sezoną sumedžioti vilkų skaičius – 120.
Pažymėtina, kad Pranešimų apie stambiuosius plėšrūnus registravimo visus metus sistema yra atvira visai visuomenei, joje sužinotus faktus apie didžiuosius plėšrūnus registruoti gali visi, kas tik turi įrodymų. Medžioklės plotų naudotojai yra teisės aktais įpareigoti vykdyti žvėrių apskaitas ir teikti jų rezultatus į registravimo sistemą. Tačiau 2019 m. ne visi medžioklės plotų naudotojai pateikė apskaitų duomenis (duomenys gauti tik maždaug iš pusės – 504 privalomų apskaitos maršrutų), taip pat žinoma, kad net turėdami ir fiksuodami vilkus kameromis ar aptikdami pėdsakus, šių faktų neregistruoja Pranešimų apie stambiuosius plėšrūnus registravimo sistemoje. Pranešimų iš gyventojų, kurie pastebi vilkus savo artimoje aplinkoje, taip pat gauta labai mažai.
Vilko apsaugos plane įtvirtintos nuostatos nesuteikia galimybių aplinkos ministrui nustatyti vilkų sumedžiojimo limitą vadovaujantis daromos žalos ūkiniams gyvūnams dydžiu ar kitais duomenimis.
2019-2020 m. medžioklės sezonui buvo nustatytas didžiausias per pastaruosius 15 metų limitas.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atlikti 2018-2019 m. sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai parodė, kad praeityje vilkai Lietuvoje buvo medžiojami per daug intensyviai. Tokios medžioklės pasekmės buvo žymus vilkų populiacijos genetinės įvairovės susiaurėjimas. Pastaraisiais metais vilkų genetinė įvairovė didėja, tačiau dar nėra pasiekusi optimumo.
Vilkų vaidmuo miško ekosistemos mitybos grandinėse yra labai svarbus: pagrindinę vilkų raciono dalį sudaro vietovėje dominuojantys kanopiniai. Elninių žvėrių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais išaugo kelis kartus. Apskaitų duomenimis Tauriųjų elnių pagausėjo nuo 12 tūkst. 2005 m. iki 55 tūkst. 2019 m., briedžių atitinkamai nuo 4 tūkst. iki 18 tūkst., stirnų nuo 81 tūkst. iki 170 tūkst. Lietuvos valstybinių miškų 2018 m. sanitarinės būklės apžvalgoje pateiktais duomenimis 2018 metais medžiojamieji žvėrys pažeidė 2304 ha miško, daugiausiai – 2261 ha pažeidė elniniai žvėrys. Prevencinės priemonės miško želdinių apsaugai (tvoros, repelentai) vien tik Valstybinių miškų urėdijai kasmet kainuoja apie 2 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, svarstomas vilkų gausos žymus sumažinimas gali dar labiau paaštrinti kanopinių žvėrių daromo neigiamo poveikio medynams situaciją.
Vilkai ekosistemose atlieka ir kitą svarbų vaidmenį. Naikindami lapes, mangutus ir kitus smulkesnius plėšrūnus jie padeda išsaugoti nykstančias, ant žemės perinčių paukščių rūšis (kurtinius, tetervinus, jerubes). Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad du kartus padaugėjus vilkų, vidutinio dydžio plėšrūnų gausa sumažėja keturis kartus.
2020 m. pradedamas Lietuvos mokslų tarybos finansuojamas vilko ekologijos mokslinis tyrimas. Šių tyrimų pagrindiniai uždaviniai – ištirti vilkų populiacijos demografinę struktūrą, jauniklių skaičių šeimose, šeimų dydį, užimamas teritorijas ir dispersiją, atlikti vilkų mitybos, daromos žalos gyvulininkystei dėsningumų tyrimą, buveinių kokybę veikiančių faktorių ir tinkamų buveinių tyrimą, pateikti moksliniais tyrimais pagrįstus, patikimus duomenims apie vilkų populiacijos būklę, t.y. tuos trūkstamus duomenis, kurie yra neparastai svarbūs priimant sprendimus dėl vilkų populiacijos naudojimo.
2019-2020 m. sezoną sumedžioti 122 vilkai (iš jų 3 rasti žuvę keliuose, 2 paimti iš gamtos pagal specialius leidimus iki prasidedant medžioklės sezonui).
2019 m. nuo gegužės mėn. užfiksuota 490 vilkų paradytos žalos atvejų. Žalai atlyginti išmokėta beveik 150 tūkst. Eur. Palyginti su 2018 m. – vilkų padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta 160 tūkst. Eur.
2019 m. vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atvejų ir sumedžiotų vilkų 2019-2020 m. sezonu skaičius pagal savivaldybes
| Rajonas | Žalos atvejai | Sumedžiotų vilkų sk. |
| Akmenės | 0 | 2 |
| Alytaus | 13 | 2 |
| Anykščių | 22 | 3 |
| Birštono | 0 | 0 |
| Biržų | 11 | 3 |
| Druskininkų | 1 | 1 |
| Elektrėnų | 1 | 1 |
| Jonavos | 0 | 3 |
| Joniškio | 0 | 3 |
| Jurbarko | 12 | 2 |
| Ignalinos | 0 | 5 |
| Kaišiadorių | 8 | 2 |
| Kalvarijos | 12 | 0 |
| Kauno | 0 | 1 |
| Kazlų Rūdos | 2 | 0 |
| Kelmės | 1 | 1 |
| Kėdainių | 11 | 5 |
| Klaipėdos | 11 | 4 |
| Kretingos | 0 | 1 |
| Kupiškio | 16 | 3 |
| Lazdijų | 74 | 5 |
| Marijampolės | 4 | 2 |
| Mažeikių | 0 | 2 |
| Molėtų | 20 | 0 |
| Pagėgių | 5 | 0 |
| Pakruojo | 2 | 1 |
| Panevėžio | 4 | 4 |
| Pasvalio | 5 | 1 |
| Plungės r. | 3 | 0 |
| Prienų | 6 | 1 |
| Radviliškio | 2 | 1 |
| Raseinių | 5 | 1 |
| Rietavo | 8 | 4 |
| Rokiškio | 21 | 15 |
| Skuodo | 0 | 1 |
| Šakių | 2 | 0 |
| Šalčininkų | 16 | 5 |
| Šiaulių | 3 | 4 |
| Šilalės | 32 | 1 |
| Šilutės | 0 | 1 |
| Širvintų | 32 | 2 |
| Švenčionių | 6 | 8 |
| Tauragės | 5 | 3 |
| Telšių r. | 12 | 2 |
| Trakų | 8 | 1 |
| Ukmergė | 6 | 4 |
| Utenos | 33 | 1 |
| Varėnos | 1 | 3 |
| Vilniaus | 18 | 2 |
| Vilkaviškio | 16 | 1 |
| Visagino | 0 | 0 |
| Zarasų | 20 | 4 |
| Iš viso | 490 | 122 |
Aplinkos ministerijos informacija
Statistika nuo 2010 metų
| METAI | PAPJAUTI GALVIJAI | ŽALOS ATVEJAI | MEDŽIOKLĖS LIMITAS |
| 2010 | 168 | 82 | 60 |
| 2011 | 154 | 62 | 5 |
| 2012 | 226 | 102 | 50 |
| 2013 | 548 | 295 | 33 |
| 2014 | 705 | 375 | 33 |
| 2015 | 1294 | 533 | 60 |
| 2016 | 1423 | 565 | 60 |
| 2017 | 1841 | 564 | 60 |
| 2018 | 1866 | 640 | 110 |
| 2019 | 1379 | 490 | 120 |
1 Komentarų
Virgis
Vilkai jau kiemuose,pjauna šunis,pririštus prie būdos,ateina į gyvenvietes,ko dar iš jų tikėtis?
Jei normaliai suskaičiuotų,vilkų šeimas ir pavienius vilkus,tai skaičiai tikrai padvigubėtų,kam naudinga saugoti ir tokį kiekį vilkų,laikyti tokioje mažoje Valstybėje?