Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Darže vilkų užkastas šernas

Turinys:

Jurgiškio kaimo gyventojo Vasilijaus Jupatovo šeima šeštadienį susiruošė sodinti braškių daigus. Pradėję darbą sodintojai daržo viduryje pamatė nemenką žemių kauburėlį. Šeimininkas nusistebėjo, nes suaręs dirvą žemės nebejudino ir nieko darže neužkasinėjo.

„Pakapstę pamatėme, kad po žemėmis yra užkastas šerno jauniklis. Pradžioje pamaniau, kad gal žmonės rado nugaišusį ir užkasė.

Bet dirvoje nebuvo matyti žmogaus batų atspaudų.

Nežinojau, ką daryti, paskambinau vietos policijos inspektoriui“, – pasakojo vyras.

Policija negalėjo padėti į šią keistą situaciją patekusiam žmogui. V.Jupatovas kreipėsi į aplinkosaugininkus, veterinarijos tarnybos atstovus ir medžiotojus.

Susirinkę specialistai išsiaiškino, kad šerno kapas – ne žmonių rankų darbas.

„Pirmą kartą mačiau tokį atvejį – supiltas kapelis, tiktai gėlių trūksta. O aplinkui – pilna vilkų pėdsakų.

Nustatėme, kad šerną užkapstė vilkai. Tiksliau – vilkė su dviem vilkiukais“, – pasakojo medžiotojų klubo „Viešintos“ vadovas Dargiras Abraškevičius.

Ūkininko darže rasto šerno jauniklio mėginiai pirmadienį buvo išvežti tirti į laboratoriją. Per kelias dienas turėtų paaiškėti, ar žvėris nesirgo kiaulių maru.

„Pats beveik dvidešimtį metų esu medžiotojas. Tačiau per tą laiką nesu matęs nei vilkų papjauto, nei užkasto šerno“, – sakė Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Dainius Žiogelis.

Jo teigimu, dažniausiai vilkai medžioja stirnas. Pastaruoju metu nusitaiko ir į žmonių laikomus gyvulius – avis, veršelius, ožkas.

Veterinarijos specialistas pasvarstė, kad vilkai vargu ar galėjo pajusti, jeigu šerno jauniklis ir buvo užsikrėtęs kiaulių maru. Tačiau neatmetė, kad tyrimo rezultatai galėtų būti teigiami.

Mat šiose apylinkėse buvo patvirtinti keli šios ligos atvejai.

Medžiotojai suprato, kad plėšrūnas, užkasęs savo grobį, būtinai grįš jo pasiimti, todėl pasistatė bokštelį ir kelias naktis budėjo.

Tačiau vilkai naujame braškyne kol kas nepasirodė.

Jei plėšrūnas sotus, jis grobį paslepia

Laimutis Budrys, Aplinkos ministerijos vyresnysis specialistas:

„Plėšrūnų pasaulyje tokie atvejai galimi. Jei žvėris sotus, jis turi instinktą slėpti. Bet šis atvejis yra išskirtinis. Vilkų elgesys pastaruoju metu stebina. Jis yra neįprastas, pakitęs.

Dėl šio reiškinio priežasčių galime tik spėlioti. Ar dėl urbanizacijos, ar dėl to, kad miškuose triukšmą kelia grybautojai, medkirčiai.

Paprastai vilkai šernų jauniklių nemedžioja. Šerno patelė paprastai sugeba savo vaikus apginti. Didelė tikimybė, kad jaunikliai, kuriems dabar apie 10 mėnesių, miške buvo be motinos. Todėl vienas jų ir tapo lengvu vilkų grobiu.

Neseniai mūsų specialistai stebėjo į laisvę iš aptvaro paleistas lūšis. Joms prie antkaklių buvo pritvirtinti siųstuvai.

Vienos žymėtos lūšies elgesys specialistams sukėlė nerimą – plėšrūnė 5 dienas nesitraukia iš tos pačios vietos. Atvykę stebėtojai nustatė, kad lūšis visą tą laiką leido melioracijos griovyje – plėšrūnė buvo sumedžiojusi stirną ir giliai paslėpusi ją po šakomis. Žvėris tol nesitraukė iš griovio, kol nesudorojo slepiamo grobio.“

Šaltinis: www.lrytas.lt

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą