Vyriausybės išvada dėl 5 proc. žvėrių daromos žalos ribos naikinimo

Seime registruotas siūlymas naikinti dar neįsigaliosiančią Medžioklės įstatymo nuostatą, pagal kurią nuo 2026 m. žala ūkininkams būtų kompensuojama tik viršijus 5 procentų pažeisto ploto ribą. Nors daugiau nei dvidešimt metų žala buvo atlyginama nepriklausomai nuo to, ar žvėrys pažeidė 1 ar 10 procentų pasėlių, tokia tvarka neretai kėlė medžiotojų bendruomenei ir savivaldybėms papildomą administracinę bei finansinę naštą, nes net mažiausi pažeidimai tapdavo formaliais ginčų objektais.

Diskusijose su ūkininkų atstovais buvo teigiama, kad 5 proc. slenkstis jiems gali būti nepalankus, nes žala iki šios ribos nekompensuojama. Tuo tarpu Vyriausybės vertinimu, ši riba yra ekosisteminio balanso dalis, o jos panaikinimas gali turėti rimtų pasekmių tiek gamtai, tiek administracinei sistemai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-434 „Dėl įstatymų projektų išvadų” 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-816 (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:

Pasėliai, pievos, sodai yra kadaise laukinių gyvūnų buvusių natūralių buveinių vietoje sukurti žmogaus ūkinės veiklos objektai, kuriuose dabar yra laukinių gyvūnų veisimosi, mitybos vietos, migracijos keliai, todėl laukinių gyvūnų daroma žala  neišvengiama.

Pagrindinis medžioklės plotų naudojimo principas yra išlaikyti gyvybingas medžiojamųjų gyvūnų populiacijas ir išvengti didelės šių gyvūnų daromos žalos žemės, miškų ūkiams, kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, medžioklės plotų naudotojai privalo racionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, globoti medžiojamuosius gyvūnus. Projekto nuostatos, įpareigojančios medžioklės plotų naudotojus atlyginti net ir minimalią medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, nesuderinamos su Medžioklės įstatyme medžioklės plotų naudotojams nustatyta pareiga racionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, skatina medžioklės plotų naudotojus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius neatsižvelgiant į vietinių populiacijų būklę, o tai gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms.

Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad valstybė turi konstitucinę priedermę rūpintis laukine gyvūnija ir užtikrinti laukinės gyvūnijos, kaip visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, apsaugą ir racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, apimantį inter alia laukinių gyvūnų (jų rūšių) populiacijų valdymą (t. y. reguliavimą ir kontroliavimą). Taigi saugant ir ginant asmens nuosavybės teises neturi būti pažeistas viešasis interesas, laukinės gyvūnijos ištekliai turi būti naudojami, atkuriami ir gausinami racionaliai, laukinė gyvūnija turi būti saugoma. Pažymėtina, kad nustatyta iki 5 procentų toleruotina medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams, pievoms ir sodams riba yra racionalus balansas tarp ūkinės veiklos interesų ir natūralios ekosistemos funkcionavimo poreikių. Visiškai išvengti  medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos neįmanoma. Nustatyta iki 5 procentų toleruotina medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala padeda išlaikyti proporcingumą, išvengti  medžiojamųjų gyvūnų persekiojimo ir užtikrina racionalų gyvūnijos populiacijos valdymą.

Lietuvos savivaldybių asociacija ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Seimą konstatuodama, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir nuostolių nustatymas, kurį vykdo savivaldybių komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – savivaldybių komisijos), yra painus ir ilgas procesas, reikalaujantis didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių, daug laiko.

Savivaldybėms skiriama vos 50 proc. finansavimo, kuris reikalingas valstybės deleguotų funkcijų (įskaitant medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymą) vykdymui užtikrinti. Lietuvos savivaldybių asociacija paskaičiavo, kad savivaldybių komisijos šiai funkcijai vykdyti išleidžia apie 0,5 mln. eurų per metus.

Kartais savivaldybių komisijos kviečiamos įvertinti žalą pastebėjus, kad per pasėlių lauką perėjo laukinis gyvūnas ar nuskabyti keli augalai. Savivaldybės komisijos nustatyta žala tokiais atvejais siekia vos keliolika eurų.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XV-395 (jis įsigalios 2026 m. sausio 1 d.) nuostatos, kad kanopinių žvėrių ar bebrų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu apskaičiuota pažeistų pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų dalis viršija 5 procentus viso pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų užimamo žemės ploto, leistų sumažinti savivaldybių lėšas ir kitus išteklius.

Panaikinus toleruotiną žalos ribą ir įpareigojus atlyginti net ir minimalią žalą, išaugtų administracinė našta ne tik savivaldybėms, bet ir medžioklės plotų naudotojams – tektų neproporcingai daug neatlygintino darbo dalyvaujant savivaldybių komisijų veikloje. Tai kartu didintų ir teismų sistemos apkrovą mažareikšmiais ginčais, jų sprendimo kaštai būtų nepalyginamai didesni už pačią žalą. Šis 5 procentų kriterijus ne tik optimizuoja administracinius procesus, bet ir padeda išvengti nedidelės gamtos ciklui būdingos žalos  sureikšminimo.

Projekto nuostatos netaikyti 5 procentų kriterijaus išbalansuotų nusistovėjusį valstybės pareigos užtikrinti racionalų laukinės gyvūnijos naudojimą, atkūrimą ir gausinimą bei žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkų, valdytojų ir naudotojų pareigos rūpintis savo nuosavybe santykį, neskatintų jų taikyti efektyviausias, o ne minimalias apsaugos nuo laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, sklypuose, kuriuose tikėtina didesnė medžiojamųjų gyvūnų žala, auginti mažiau patrauklias kanopiniams žvėrims žemės ūkio kultūras, glaudžiau bendradarbiauti su medžiotojais, sudaryti jiems palankesnes sąlygas medžioti ir mažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą.