Užfiksuotas nerimą keliantis elnio jauniklio elgesys

Jurbarko rajone užfiksuotas nerimą keliantis atvejis – video autorius nufilmavo keistai besielgiantį elnio jauniklį. Gyvūnas maždaug penkias minutes sukosi ratu, o važiuojant pro tą pačią vietą po pusvalandžio, elnias vis dar buvo toje pačioje vietoje ir elgėsi taip pat. Tokie elgesio sutrikimai gali būti susiję su lėtine elnių išsekimo liga (LEIL), kuri iki šiol Lietuvoje nebuvo užfiksuota.

Nors LEIL kol kas nėra diagnozuota Lietuvoje, šis atvejis signalizuoja apie galimą grėsmę. Mokslininkai ir aplinkosaugos specialistai ragina gyventojus atkreipti dėmesį į panašius atvejus gamtoje. Pastebėjus gyvūnus, demonstruojančius neįprastą elgesį, svarbu nedelsiant apie tai informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba vietines aplinkosaugos institucijas.

Kol kas lieka neaišku, ar šis gyvūnas tikrai serga LEIL, tačiau tyrimai galėtų padėti išsiaiškinti situaciją. Tuo tarpu gyventojams rekomenduojama vengti artimo kontakto su laukiniais gyvūnais, kurie demonstruoja keistą ar nerimą keliantį elgesį.

Lėtinė elnių išsekimo liga, toliau LEIL (angl. chronic wasting disease (CWD) viena iš užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (TSE).

Paplitimas: liga paplitusi Kanadoje ir JAV ir 2016 m. bei 2017 m. nustatyta  Norvegijoje.

Sukėlėjas – prionas, pakitęs baltymas, pirmiausiai randamas centrinėje nervų sistemoje (galvos smegenyse) ir limfiniuose mazguose, galintis išplisti į periferinę nervų sistemą ir raumenis.

Ligai imlūs elniniai gyvūnai: šiaurės elniai (Rangifer tarandus tarandus); suominiai šiaurės elniai (Rangifer tarandus fennicus), briedžiai (Alces alces alces), stirnos (Capreolus capreolus), baltuodegiai elniai (Odocoileus virgilianus), taurieji elniai (Cervus elaphus).

Klinikiniai požymiai: eisenos pakitimai, nebūdingas elgesys, gyvūnai atsiskiria nuo bandos, vaikšto nuleista galva, ratais, pastebimas drebulys ir vangumas, arba atvirkščiai, nervingumas ir agresyvumas. Pasitaiko padidėjęs seilėtekis, dantų griežimas, dažnesnis gėrimas ir šlapinimasis. Gyvūnai liesėja ir galiausiai gaišta. Dažniausiai suserga vyresni gyvūnai.

Užsikrėtimo būdai – tiesioginio kontakto metu ir per išskyromis (seilėmis, šlapimu, išmatomis) užterštą aplinką. Žinoma, kad prionas ilgai išlieka aplinkoje, todėl dėl šios ligos nugaišę gyvūnai gamtoje yra užkrato šaltinis. Manoma, kad prie ligos platinimo gali prisidėti maitlesiai paukščiai ir kiti gyvūnai.

Gydymo ir vakcinos nėra. Susirgimas diagnozuojamas po mirties.

Diagnozavimo būdai – įvertinus klinikinius požymius (nebūdingą elgesį, išliesėjimą), tiriamas galvos smegenų mėginys, ir, jei įmanoma, antrykliniai limfiniai mazgai.

Nėra duomenų, kad šia liga gali užsikrėsti žmonės, tačiau eksperimentiniu būdu pavyko su maistu užkrėsti nežmoginius primatus. Nerekomenduojama maistui naudoti elninių gyvūnų organų, kuriuose gali būti randama LEIL sukėlėjų (smegenų, nugaros smegenų, akių, blužnies, tonzilių ar limfmazgių). LEIL užsikrėtusių gyvūnų negalima naudoti žmonių maistui.

Asmenys, imantys mėginius LEIL diagnostikai turėtų naudotis  asmens apsaugos priemonėmis (pvz. vienkartinėmis pirštinėmis). Mėginių ėmimui naudojami įrankiai turi būti nuplaunami ir dezinfekuojami.

Taikomi apribojimai: draudžiama importuoti ar įvežti elninių šlapimą, kuris naudojamas kaip jaukas iš šalių, kuriose nustatyta LEIL. Svarstoma galimybė taikyti apribojimus prekybai elninių mėsa.

Lietuvoje ši liga niekada nebuvo nustatyta.
2018-2020 metais Lietuvoje bus vykdoma lėtinės elnių išsekimo ligos stebėsenos programa.
Laukinius  gyvūnus aptvaruose laikantys asmenys, medžiotojai ir kiti asmenys apie šios ligos įtarimą (radę nugaišusį ar pastebėję išliesėjusį ar keistai besielgiantį elninį gyvūną) turi pranešti veterinarijos gydytojui arba VMVT teritoriniam padaliniui.

VMVT teritoriniai padaliniai suteiks  įgaliotiesiems veterinarijos gydytojams mėginių paėmimo priemones ir apmokys paimti mėginius.