2023 m. gruodį priimtas sprendimas Berno konvencijoje keisti vilko (Canis lupus) statusą, nuo 2024 m. kovo 7 d. įtraukiant jį į III priedą, žymi esminį posūkį Europos laukinės gamtos apsaugos politikoje. Šis pokytis atveria galimybes Europos Komisijai inicijuoti Buveinių direktyvos priedų korekciją ES mastu, o tai skatina tiek gamtosaugos, tiek žemės ūkio ir medžioklės sektorių diskusijas dėl būsimos vilkų valdymo politikos.
Europos Komisija turi dvi pagrindines teisėkūros alternatyvas, kurios nulems vilko apsaugos statuso ateitį:
Įprasta teisėkūros procedūra
Šis variantas numato vilko perkėlimą iš IV priedo (visiška apsauga) į V priedą (reguliuojama apsauga) visose ES valstybėse narėse. Tai reikštų, kad vilko populiacija galėtų būti reguliuojama lankstesniu būdu, priklausomai nuo vietinių sąlygų. Tačiau ši procedūra yra sudėtinga ir gali užtrukti ilgai dėl galimų Europos Parlamento narių (MEP) pataisų, kurios gali išplėsti diskusiją į kitus laukinės gamtos apsaugos klausimus. Taip pat tikėtinas stiprus gamtosaugos organizacijų pasipriešinimas, remiantis argumentu, kad toks pokytis kelia grėsmę vilkų populiacijos stabilumui.
Buveinių direktyvos 19 straipsnio keitimas ir deleguotųjų aktų mechanizmo įvedimas
Alternatyvus metodas – teisėkūros proceso modernizavimas, leidžiantis supaprastinti rūšių apsaugos statuso keitimą. Pakeitus 19 straipsnį ir įdiegus deleguotųjų aktų sistemą, Europos Komisija galėtų greičiau koreguoti apsaugos statusą, remdamasi naujausiais moksliniais duomenimis ir nesant būtinybės kaskart inicijuoti ilgalaikės teisėkūros procedūros. Tai suteiktų didesnį lankstumą ir leistų greitai prisitaikyti prie kintančių ekologinių bei socialinių sąlygų.
Politinė ir teisinė situacija
Vilko apsaugos klausimas Europoje nėra vien tik biologinis ar ekologinis – tai ir politinis sprendimas, kurį lemia įvairių suinteresuotųjų šalių interesai.
- Ūkininkai ir gyvulininkystės sektorius dažnai pabrėžia vilkų daromą žalą gyvuliams ir reikalauja lankstesnio populiacijos reguliavimo.
- Gamtosaugininkai pasisako už dabartinio apsaugos lygio išlaikymą, pabrėždami vilkų ekologinę svarbą ir jų, kaip plėšrūnų, vaidmenį palaikant natūralią ekosistemų pusiausvyrą.
- Europos Parlamento nariai nėra vieningos nuomonės: vieni pasisako už Buveinių direktyvos reformą, kiti nori išlaikyti status quo tol, kol bus atlikti išsamūs moksliniai tyrimai.
Kokių sprendimų laukiama?
Šiuo metu tikimasi oficialaus Europos Komisijos teisėkūros pasiūlymo, kuris gali būti paskelbtas kovo viduryje arba pabaigoje. Tai lems tolimesnę diskusiją tiek ES institucijose, tiek nacionaliniuose parlamentuose.
Ateityje valstybės narės turės spręsti, kaip šie pokyčiai paveiks jų nacionalines gamtosaugos strategijas ir žemės ūkio politiką. Būsimuose debatuose ypatingą reikšmę turės moksliniai duomenys apie vilkų populiacijos dinamiką, jų įtaką ekosistemoms ir socialinį poveikį.
Vilko apsaugos statuso keitimas yra sudėtingas ir daugiapakopis procesas, kurio rezultatai turės ilgalaikių pasekmių ne tik vilkams, bet ir visai ES biologinės įvairovės strategijai. Tikėtina, kad diskusijos apie vilkų valdymo politiką išliks vienu pagrindinių laukinės gamtos apsaugos klausimų ateinančiais metais, siekiant suderinti gamtosaugos tikslus su vietos bendruomenių poreikiais.