Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Vil­kai pjauna gyvulius dienos metu

Turinys:

Dau­gų se­niū­ni­jos Bu­kau­čiš­kių I kai­me pra­ėju­sį tre­čia­die­nį nuo vil­ko il­čių žu­vo ūki­nin­kų Vai­dos ir Mar­ty­no Ge­nių pa­kai­ti­nė ož­ky­tė. Ap­žiū­rė­ti su­dras­ky­to gy­vu­lė­lio at­va­žia­vo Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ko­mi­si­ja me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų ža­lai ap­skai­čiuo­ti.

Vil­kai puo­la ir die­ną
– Ne­abe­jo­ja­me, – pa­sa­ko­jo Mar­ty­nas, – kad vil­kas už­puo­lė mū­sų au­gin­ti­nę die­ną. Ji 9 va­lan­dą bu­vo pri­riš­ta ne­to­li na­mų su ki­to­mis ož­ko­mis, net ne kraš­ti­nė, o per vi­du­rį. Dvy­lik­tą va­lan­dą gir­do­me. Vil­kas ją su gran­di­ne nu­tem­pė per brūz­gy­nus į nuo­kal­nę, tarp pu­šų, lau­ky­mė­lė­je, ją ir ra­do­me su­dras­ky­tą.

– Tai vie­ni­šiaus stip­raus pa­ti­no dar­bas, nors ir vil­kiu­kų mo­ky­mas jau pra­si­dė­jo lie­pos pa­bai­go­je, – ap­žiū­rė­jęs gy­vu­lį ir žvė­ries pa­lik­tas šliū­žes bei pėd­sa­kus tei­gė ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Lie­tu­vos me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos Aly­taus sky­riaus va­do­vas Eval­das Dai­naus­kas.

Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jas Sta­sys Su­pra­na­vi­čius sa­ko, kad nuos­to­liai ūki­nin­kui bus at­ly­gin­ti per sa­vai­tę.

– Iš­kart at­si­skai­to­me su ke­liais ūki­nin­kais, ki­tą sa­vai­tę nu­ken­tė­ju­sių nuo me­džio­ja­mų­jų žvė­rių sa­vi­nin­kų vėl pri­au­ga. Gy­ven­to­jai tu­rė­tų la­biau sau­go­ti sa­vo gy­vu­lius, – bal­siai mąs­to S.Su­pra­na­vi­čius.

– Ne­ži­no­me, kaip be­sau­go­ti, nak­čiai vi­sus gy­vu­lius su­ge­na­me į tvar­tus, die­ną jie ap­tva­ruo­se ar­ba pri­riš­ti ne­to­li na­mų, ma­to­mi, – kal­ba šei­mi­nin­kai.

La­pė jau kie­me šei­mi­nin­kau­ja
Mar­ty­nas ūkį įre­gist­ra­vo prieš dve­jus, Bu­kau­čiš­kių I kai­me, ato­kiau nuo žmo­nių, gy­ve­na tre­jus me­tus. Gra­ži, į gam­tą įau­gu­si so­dy­ba, iš­puo­se­lė­ta ap­lin­ka. Vien­kie­my­je gau­su paukš­čių, ku­riuos įsi­drą­si­nu­si la­pė jau kie­me „skai­čiuo­ja“. Da­bar pri­si­dė­jo ir vil­kai…

Šei­mi­nin­kai pa­vai­ši­no ly­dy­tu ir pe­lė­si­niu ož­kos sū­riais. Vai­da sa­ko, kad sū­riais vai­ši­na drau­gus, o Mar­ty­nas pra­si­ta­rė, jog gal­vo­ja ir apie sū­rių ver­slą.

Ož­kos – eg­zo­ti­ka, kai ne­rei­kia jų pri­žiū­rė­ti. Kaip jas pa­melž­ti?

– Ran­ko­mis ne­mel­žiu, tu­riu apa­ra­tą. Ki­log­ra­mui sū­rio su­nau­do­ju de­šimt lit­rų pie­no. Vie­na ož­ku­tė duo­da jo pen­kis lit­rus. Ta, ku­rią su­dras­kė vil­kas, bu­vo­me nu­ma­tę pa­gau­sin­ti mel­žia­mų ož­kų bū­re­lį ir pa­va­sa­rį vy­lė­mės tu­rė­ti dar vie­ną ge­rą pir­ma­dė­lę. Ji ne­bu­vo gry­na­veis­lė, – pa­sa­ko­ja Vai­da.

Ge­niai au­gi­na vie­ti­nes ož­ku­tes, tu­ri ir An­glo-Nu­bian veis­lės il­ga­au­sių. Ne­to­li na­mų, ap­tva­re, ga­no­si du il­ga­kar­čiai: že­mai­tu­kė ku­me­lai­tė ir gra­žuo­lis fry­zas. Pas­ta­ra­sis ir at­krei­pia dė­me­sį ap­ran­ga – lyg bū­tų pa­si­ruo­šęs jo­ti į ka­ro žy­gį.

– Mū­sų Ogis aler­giš­kas gy­liams, ma­ša­lams, sau­go­me ne nuo karš­čio, o nuo įkan­di­mų, – pa­aiš­ki­no V.Ge­nie­nė.

Iš ar­čiau pa­ste­bė­jau, kad Ogis gra­žiau­siais kar­čiais gal­vą den­gia­si, net akių ne­si­ma­to. Ke­le­tą kar­tų at­si­žeg­no­jau nuo min­ties: vil­kas gal jo ne­įveik­tų?

Šaltinis: www.alytausnaujienos.lt

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą