Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Vieno vakaro medžioklė

Diena buvo graži, švietė saulė, tik buvo didelis vėjas, o orų prognozė rodė, kad vakaras taip pat bus geras be lietaus ir nutariau pabūti gamtoje, ir tuo pačiu pamedžioti. Vakare važiuojant prie bokštelio, kuris stovėjo pamiškėje prie nupjauto kviečių lauko, stabtelėjau ir su žiūronais apžiūrėjau aplinką.

Pamiškėje pastebėjau stirną. Privažiavęs prie miško, kiek toliau nuo bokštelio, palikau mašiną ir neskubėdamas, kiek atsitraukęs nuo miško, kulniavau link bokštelio, protarpiais sustodamas ir apsidairydamas su žiūronais. Prieš mane iš lauko miškan įbėgo lapė, o toliau pamačiau tą pačią stirną jau išėjusią į lauką. Pasirodo, kad tai buvo stirninas, o rageliai gal kelis centimetrus aukštesni už ausis, todėl iš toli ir neįžiūrėjau ragų.

Stovėjau ir tyrinėjau stirniną kiek vizualiai jam metų ar ne selekcinis ir po truputį ėjau artyn. Kiek paėjęs, vėl ilgai jį tyrinėjau. Žvėriukas, kiek paskabęs žolę, nubėgo miškan. Svarbu, kad jis manęs nepastebėjo ir manau, kad turėtų dar pasirodyti.

Bokštelyje prabuvęs apie pusvalandį, toje pačioje vietoje į lauką išeina tas pats stirninas. Pro žiūronus vėl jį tyrinėju ir nusprendžiu, kad jam apie keturis metus, kad ragai maži ir prasti, kad geresnių ragų neužaugins ir kad jį galima būtu sumedžioti. Kiek pabuvęs lauke, stirninas vėl nubėga miškan.

Kiek toliau, avižų lauke pastebiu stirną su dviem stirniukais. Jie besiganydami tolsta ir padarydami didelį lanką įlenda kairėje pusėje į mišką. Pasuku galvą dešinėn ir žiūriu vėl išeina laukan tas pats stirninas. Nutariau, kad jį reikia sumedžioti, kad pats to prisiprašė, nes jau trečią kartą man pasirodo. Lėtai pakeliu šautuvą, prisitaikau, – šūvis… ir matau, kaip kulka sulindo į žemę, pakilo dulkės, o stirninas sekundę pastovėjęs, lodamas nubėgo miškan. Ramu, prašoviau, na sakau ir gerai, nes ilgai galvojau ir mėčiausi.

Po truputį pradėjo tempti. Staiga žiūriu, man iš kairės pusės iš miško išlenda tas pats stirninas ir atstumas visai neblogas. Bet aš jau ramus, žiūriu į jį ir šautuvo nekeliu. Šiandien jis laimėjo ir turi gyventi. Stirninas iš lėto įėjo į avižų lauką ir aš ilgai dar jį mačiau kol visai sutemo ir žvėriukas dingo man iš akiračio.

Saulė nusileido todėl iš kuprinės išsitraukiau termovizorių, kad geriau matyti didesniais atstumais. Toje vietoje, kur į mišką įlindo stirna su stirniukais, pastebiu kelis šviesius taškelius. Pamaniau, kad vėl ta pati stirna su stirniukais. Bet žiūriu, kad taškelių vis daugėja ir suskaičiuoju net aštuonis. Supratau, kad tai šernai.

Išėję iš miško, jie ramiai pradėjo ganytis. Toje vietoje buvo nupjautas kviečių laukas ir matyt jie ten rasdavo pribirėjusių grūdų. Dar ilgai juos stebėjau per termovizorių, bet šernai niekur nejudėjo ir nutariau pabandyti prisėlinti. Atstumas iki jų buvo apie 450 metrų. Tiesiai iki jų negalėjau eiti, nes lauke styrojo nupjautų kviečių kotai ir jie labai šnarėjo, o svarbiausia, kad buvo tylu, nebuvo vėjo. Nusprendžiau iš pradžių eiti pamiškę, o po to lauko keliuku, kuriuo atvažiavau.

Tyliai, iš lėto jau eidamas keliuku, miške išgirdau traškesį ir pamaniau, kad dar vienas šerniukas eina. Griebiau termovizorių, dairausi ir matau, kur jau praėjau, į keliuką išbėga barsukas ir bėga tiesiai į mane. Aš pasimečiau, nespėjau ir pagalvoti ką daryti, kai barsukas metras nuo manęs prabėga, o iš paskos išbėgo kitas barsukas, bet mane pamatęs, nusuka laukan.

Atsipučiau ir vėl lėtai slenku link šernų. Suskaičiuoju, kad jų yra dešimt. Staiga pastebiu, kad tarp manęs ir šernų atsirado stirninas, turbūt tas pats, kurį ganiau visą vakarą ir kurį prašoviau. Kol galvojau ką daryti, kaip ir iš kokios pusės jį apeiti, stirninas dingo be triukšmo, o svarbiausia be lojimo.

Jau suskaičiuoju, kad šernų yra penkiolika. Lėtai sėlinu artyn, vis pasižiūrėdamas per termovizorių. Gerai, kad man iš dešinės augo nedidelės pušaitės ir buvo gera priedanga. Jau girdžiu kaip jie kriuksi ir kaip visai netoli, nutariau, kad pakaks sėlinti, kad atstumas geras ir reikia bandyti medžioti. Pasistatau trikojį, ramiai padedu šautuvą, prisitaikau, per optiką matau juodulius. Vienas šerniokas gerai šonu stovi, spaudžiu gaiduką…, trenksmas, įjungiu prožektorių, bet laukas jau tuščias ir net nežinau kurion pusėn nubėgo šernai. Greitai iš kišenės išsitraukiu termovizorių ir apsidairau, bet aplinkui tuščia, šernų nėra. Pažiūriu į šūvio vietą, – šviečia balta dėmė…

Medžioklei valio!

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 4.2 / 5. Balsavo: 36

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

15 Komentarai

  • Padsakas
    Posted 2020.10.13 at 23:49

    Taip WOW, žinoma, aplink visi vagys!!! O dar kažkas ir kolūkius sugriovė… 🙂

    Vienas perskaito ir tiesiog pasidžiaugia dėl kolegos sėkmės. Kadangi pats nepažeidinėja taisykliu tai ir pepastebi nieko nusikalstamo kadangi situacija neutrali.
    Kitas gi prikuria samokslo teoriju, pritempia situacija prie kriminalo (greičiausiai remdamasis savo praktika … 🙂) ir lipa ant bačkos trimituoti visam pasauliui koks jis protingas ir visi aplikui vagys.
    Gal dabar, nulipęs nuo tos bačkos dar karta pamastykite kodėl kažka apie medžiotojus pagalvos “tie, kuriems medžioklė nesuprantama“. Ar dėl neutralios medžioklinės istorijos ar dėl tamstos “teismo” išaiškinimo…

    Kartais jei galima nekomentuoti tai geriau ir nekomentuoti 🙂

  • Šernas
    Posted 2020.10.09 at 23:01

    Oi Jūs didieji komentatoriai ir taisyklių puoselėtojai. Jyokas ima skaitant Jūsų komentarus. I save pirma pasižiurėkit ir pagalvokit apie kitų kolegu pasmerkimą ir paniekinimą. Šaunuolis straipsnio autorius. MEDŽIOKLEI VALIO!!!!

    9
    1
  • Vytautas
    Posted 2020.10.09 at 19:34

    Isejau su vievazdziu vakare pasidairyti einu girdziu per rugius elnes atbiega as jam is abieju vamzdziu sratais uzsoko ant ledo paslydo prasoviau kol pakilo pertaisiau ir pagalvojau kad ne mano rytas tegul gyvena.O cia dar barsukas su seima pasirode ai misliju girtam ner ko eiti i medziokleir parselinau namo

    1
    7
  • Saulius
    Posted 2020.10.09 at 13:11

    Selinimas nuo ejimo iki medžiojimo vietos du skirtingi dalykai. Pvz. Žinau kad jaukinimo vietoje yra šernai .Einu iki bokstelio ar priedangos ir iš ten darau šuvi. Gaila, bet tikslaus traktavimo šio budo nėra. Yra tik aišku ,kad ėjimas užtaisytu šautu yra sėlinimas kuris įmanomas 1.5 val po sauleis laidos ir 1.5 val.pries saules patekejimą ,bet tai vistiek gali būti tamsus metas.

  • Justas
    Posted 2020.10.09 at 10:40

    Istorija graži. Sveikinimai medžiotojui. Kas dėl galimo nusižengimo MT, tai būtų įdomu sužinoti, kur kolega “WOW” tą pažeidimą įžvelgia? Nesakau, kad šiame pasakojime nėra kablio ant kurio aplinkosaugos inspektorius galėtų pakabinti istorijos autorių. Tiesiog smalsu kur kiti kolegos tą kablį mato? 🙂

    4
    3
  • Robertas
    Posted 2020.10.09 at 10:31

    Jokio pazeidimo ir as neizvelgiu,jei del proziko tai juk sernas buvo sautas o ne stirninas.

    6
    2
  • WoW
    Posted 2020.10.09 at 10:18

    Sveikinu Deimantą Krivicką…. Gerais norais kelias į pragarą grįstas.
    Labai „vaizdžiai“ ir nuosekliai aprašytas vienas iš dažniausiai pasitaikančių medžioklės taisyklių pažeidimų.
    Portalas galėtų sekantį straipsnį parašyti, kaip kas nors sumedžiojo trofėjinį elnią šviesdamas prožektoriumi, o vyšnaitė ant torto būtų briedis su naktiniu taikikliu…

    4
    7
    • Medžiotojas Deividas
      Posted 2020.10.09 at 10:27

      Apie kokį tu pažeidimą kalbi? Plačiau pakomentuokit.

    • WOW
      Posted 2020.10.09 at 10:37

      „Nuo saulės laidos buvo praėję tik 1:29, o gal 1:28, tiksliai nebepamenu… “
      Bet šiaip viskas OK, sėlinti ir eiti tamsoje link šernų (šiaip nesvarbu link ko) su šautuvu yra du skirtingi dalykai…

      2
      5
    • Deividas
      Posted 2020.10.09 at 10:46

      Sėlinti galima 1:30 val. prieš ir po saulės laidos. Siūlau susipažinti su MT. Šiuo atveju pažeidimo jokio nėra.

      9
      1
    • WOW
      Posted 2020.10.09 at 11:16

      Vartymasis iš gaidžio labai gajus pas mus ir yra garbinga ir etiška veikla…
      „Dar ilgai juos stebėjau per termovizorių, bet šernai niekur nejudėjo ir nutariau pabandyti prisėlinti.“ Abstrakcija „ilgai“ vienam ir viena minutė ilgai…
      Žiūrėjo termovizoriumi tik tik saulei nusileidus, nes: a) buvo su suvirintojo kauke; b) pamiršo optikos stiklus nusivalyti po šautuvo perdažymo ; c) amžius, jau regėjimas ne tas… Toliau prisirašykite patys.
      Pavartom toliau – „atstumas buvo apie 450 metrų“ – einančio žmogaus vidutinis greitis yra 5-6 km/h, pridėkime, kad tiesiai sėlinti negali – atstumas padidėja, dar ivertinkim susitikimą su barsuku, dar ožys išlindo ir šiaip sėlinant greitis mažas, dar kelios pertraukėlės…
      Bet šiaip Jūs teisus – įrodyti pažeidimo neįmanoma… Juk buvo praėję tik 1:29 h…
      „sėdžiu bokštelyje praeitų metų biržėje, kažkas traška, poška… Pilnaties šviesoje per optinį taikiklį matau į atvirą vietovę išėjęs juodulys, iš dydžio ir laikysenos suprantu, kad elnias, gal net tas, kuris šįmet pasižymėjo ypatingu balsu, tačiau niekaip neišėjo jo sutikti…. Dar kiek luktelėjęs matau, jog elnias eina kita kryptimi ir tolsta nuo manęs, apsisprendžiau – dabar arba niekada… Pašviečiu prožektoriumi elnias tikrai neeilinis, ragai įspūdingi, išjungiu šviesą greitai, kad nepabaidyčiau… Optikoje juodulys aiškiai matyti, raudonas taškas šviečia ties mente… Šūvis“ čia tik šiaip pamąstymui išgalvota istorija…

      3
      10
    • Justas
      Posted 2020.10.09 at 11:43

      Tai tik tamstos prielaidos, kurios gali būti teisingos arba klaidingos. Istorijoje daug subjektyvių veiksnių – kaip teisingai šaulys įvertino atstumą (galbūt jis buvo mažesnis nei jam atrodė); kokiomis (palankiomis ar nepalankiomis) sąlygomis jis sėlino; kokie jo individualūs įpročiai naudojant termovizorių (juk nėra reglamentuota kada galima juo naudotis). Pripažinsiu, tamstos dedukcinės įžvalgos skaičiuojant sugaištą laiką žavi, bet pats istorijos turinys jų iki galo nei patvirtina nei paneigia. Jūsų pastabos naudingos tiek, kiek atkreipia medžiotojų dėmesį į leistiną sėlinimo laiką. Tik, mano supratimu, problema čia ne leistiname sėlinimo laike, arba ne vien tik jame. Šūvis apšvietus šerną yra leistinas tik jo tykojant. Nors tykojimo apibrėžimas medžioklės taisyklėse nėra labai griežtas ir konkretus, bet šauti į šerną jį apšvietus buvo galima tik baigus medžioklę sėlininant ir pradėjus jo tykoti 😀

    • WOW
      Posted 2020.10.09 at 12:10

      Taip, Justai, jūs teisus. Tiesa, būtų įdomi nuomonė, kiek laiko turi praeiti po sėlinimo, kad tai jau būtų tykojimas? 🤔
      Bet vartyti galima ir toliau… Nors kiekvienas, kuris medžioja supranta kas ir kaip…
      Esmė straipsnio ne tame – ar buvo, ar nebuvo pažeidimas, nes galutiniam rezultate galima pasakyti, jog tai tiesiog išgalvota istorija ir papūsk į uodegą. Ir šiaip gal žmogus iš tiesų su suvirintojo kauke medžioja, nes nei taisyklės, nei įstatymai to nedraudžia 😁
      Esmė ar verta tokius straipsnius publikuoti, kuriuos galima suprasti dvejopai, o vertinti kontraversiškai, švelniai tariant… Kitas dalykas, visuomenės požiūris į mus ne koks (irgi švelniai tariant), straipsnį skaitau ir vertinu ne tik aš, ir ne tik kiti medžiotojai, bet ir tie, kuriems medžioklė nesuprantama 😉
      Bet be abejo mes galime pasislėpti už sienos, kas neįrodyta nėra faktas ir nusišvilpt ką mano kiti…

      2
      3
    • Justas
      Posted 2020.10.09 at 14:34

      Sunku pasakyt, nuo kada sėlinimas gali plastiškai pereiti į tykojimą 😀 Mano nuomonė čia mažai svarbi. Daug svarbiau, kaip tokį momentą traktuos aplinkosaugos inspektorius ir kaip vėliau tai išaikins teismas, jeigu jau reikalai pakryptų niekam nelinkėtina eiga. Man asmeniškai nelabai suprantama vidinė sprendimo logika atskiriant tykojimą nuo sėlinimo, vienu atveju leidžiant apšviesti šerną, o kitu ne. Nebūtų tokios, mano manymu, nesamonės, dingtų ir visa, ar bent dalis, tykojimo apibrėžimo problemos. Judi su užtaisytu šautuvu – sėlini. Praėjo 1,5 valandos po saulės laidos, tuomet arba lieki vietoje ir pradedi tykot, arba išsitaisai šautuvą ir eini į perspektyvesnę tykojimui vietą, arba važiuoji namo. Žodžiu, nesimali su užtaisytu šautuvu tamsoje ir negazdini voverių bei jautrios natūros piliečių. Aišku, dar greičiausiai gali kilti klausimų ar pakanka tik išsitaisyt šautuvą, ar reikia dar jį ir dėklan įsidėt? Šitas reikalas man pačiam šiek tiek miglotas.
      Kas dėl paties pasakojimo, tai man jis visai patiko. Šiaip jis sudėliotas gan nekaltai ir neturėtų labai traumuoti žmonių, kuriems medžioklė svetima. Žinoma, jeigu jau rašai viešumai, atstovaudamas medžiotojus kaip tam tirką subkultūrą, reikia stengtis daryti tai kaip įmanoma pavyzdingiau. Ta prasme, kad taisykles karts nuo karto atsiverst nekenktų 🙂 O jei teorija pjaunasi su praktika, tai bent jau, pasitelkus literatūrinį talentą, techniškai tai apžaist 😀 Šioje konkrečioje istorijoje nėra jokios tragedijos. Viskas čia gan plastiška. Tokias istorijas paprastai skaito tik medžiotojai. Jiems skirtam tinklapyje ji ir publikuota. Žinoma, gali skaityti ir medžioklės priešininkai. Bet čia žarnos nesitaško, tai vargu ar juos sudomins. Eilinė, gražiai sudėliota, greito vartojimo istorija. Autorius taip įprasmina savo patirtį, o nuobodžiaujanti publika bando simuliuoti medžioklėje patiriamas emocijas. Jeigu nebūčiau medžiotojas, vargu ar perskaitęs tokį tekstą pagalvočiau kažką baisaus apie medžiotojus. Bet gal kitiems pasirodyt kitaip. Sunku pasakyti ką kas galėtų pagalvot ar pagalvojo? Taip – privalu stengtis atrodyti kuo geriau, tačiau reikia taip pat nepamiršti senos išminties – kitų nuomonė apie tave yra dalykas kurios tu nesi pajėgus pilnai valdyti.

    • WOW
      Posted 2020.10.09 at 16:25

      Justai,
      Fair play? (čia apie sėlinimą tamsoje (nekalbant apie saugumą, kas akivaizdu) ir prožektorius elninių žvėrių medžioklėje)
      Etikos ir garbės kodeksas? (čia apie pasaulinę medžiotojų praktiką ir būtent tokius straipsnius)
      (esu 😡 tiek parašęs buvau ir išsitrynė)

      1
      1

Komentuoti: Robertas Atšaukti atsakymą

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now