Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Vien investicijų į apsaugas nuo vilkų nepakanka

„Ne didinamos sumedžiojamų vilkų kvotos mažins jų padaromą žalą, o didesnės investicijos į apsaugą nuo vilkų“ – tokius „Baltijos Vilkas“ tarybos pirmininko Andriaus Laurinavičiaus žodžius citavo pirmadienio (2021.09.27) LRT Panoramos žurnalistė reportaže apie vilkų daromą žalą. Reportažą galima pamatyti čia.

Manęs šis požiūris nenustebino – pastebiu, kad „Baltijos Vilkas“ jau seniai koja kojon žengia su „Facebook“ grupe „Aš prieš medžioklę“. Nestebina ir nenoras matyti faktus. O faktai byloja, kad vilkų daroma žala auga didėjant vilkų populiacijai. Didėjančios investicijos į apsaugas nuo vilkų jų daromos žalos nemažina – tai labai gerai matyti iš Vokietijos patirties. Šioje šalyje investicijos į apsaugas auga kasmet, bet vilkų daroma žala tik didėja ir didėja labai sparčiai.

Trumpai apie Vokietijos investicijas į apsaugas nuo vilkų ir kompensacijas už vilkų padarytą žalą

2018 metais investuota į apsaugas nuo vilkų apie 2,380,000 eurų. 2018 metais išmokėta kompensacijų už vilkų padarytą žalą: 231,790 eurų .

2019 metais investuota į apsaugas nuo vilkų 8,038,110 eurų. 2019 metais išmokėta kompensacijų už vilkų padarytą žalą: 418,246 eurai.

2020 metais investuota į apsaugas nuo vilkų 9,501,690 eurų. 2020 metais išmokėta kompensacijų už vilkų padarytą žalą: 800,294 eurai – t.y. paaugo virš 91%, lyginant su 2019 metais išmokėta kompensacijų suma, nepaisant kasmet augančių daugiamilijoninių investicijų į apsaugas nuo vilkų.

Grafike matome kaip kasmet auga išmokamos kompensacijos už vilkų padarytą žalą.

Lietuvoje vilkų daromą žala suvaldoma vilkų populiacijos valdymu juos medžiojant. Populiacija, be abejo, yra auganti, atitinkamai auga ir vilkų daroma žala, bet šio augimo nepalyginsi su situacija Vokietijoje. Antai, ŽŪM duomenimis 2019 metais vilkai pridarė žalos už beveik 150 tūkst. eurų, o 2020 metais  – už beveik 170 tūkst. eurų, t.y. žala augo apie 13%, kuomet Vokietijoje 2019 metais kompensacijoms išmokėta 418.246 eurai, o 2020 metais – 800.294 eurai, t.y. čia žala augo daugiau, nei 91%, nepaisant didėjusių investicijų į apsaugas nuo vilkų. Kaip matome skaičiai kalba ne apsaugų, o medžioklės naudai.

Vilkų populiacijos reguliavimas itin svarbus – Lietuva nėra koks nacionalinis parkas, kuriame žmonės nei gyvena, nei vykdo ūkinę veiklą. Kliudant tinkamai reguliuoti vilkų populiaciją, ne tik didės žala ūkininkams, bet vilkai vis dažniau atklys į gyvenvietes ir miestus – tai jau vis dažniau pastebima Europos šalyse, kur vilkai nėra medžiojami.

Viena yra pamatyti mieste lapę, kuri čia nutveria vieną-kitą benamę katę, visai kas kita susidurti mieste su vilku ar jų gauja. Didėjant vilkų koncentracijai, labiau plis ligos tarp vilkų, daugės teritorinių kovų – antai Jeloustouno nacionaliniame parke 2019 metų pavasarį dėl išplitusių ligų ir teritorinių kovų vilkų populiacija buvo pasiekusi dugną – sumažėjo iki 61 individo 8 gaujose, kuomet 2003 metais jų čia buvo suskaičiuota 174. Bet nereikia tikėtis tokio „savireguliacijos“ modelio teritorijose, kuriose gyvena ir savo ūkinę veiklą vykdo žmogus – čia bus kiti scenarijai.

Apart labai svarbaus vilkų populiacijos reguliavimo, kuris vykdomas nuo spalio 15 iki kovo 31 dienos, šiuo metu mokslininkai siūlo pakeitimus vilkų medžioklės sistemoje: probleminių vilkų medžioklę jų daromos žalos vietose. Tikimasi, kad tai atgrasys vilkus nuo ganyklų. Štai čia ganyklų apsaugos nuo vilkų jau tampa svarbios – tikimasi, kad sumedžiojus probleminį vilką, kuris įgudo įveikti ganyklos elektrinį piemenį, tokios patirties neturintiems vilkams ganyklų apsaugos taps papildoma atgrasymo priemone. Beje, Vokietijoje daug kritikos tenka reikalavimams elektrinių piemenų aukščiui – žalos nesuvaldantys biurokratai siūlo tverti ganyklas vis aukštesnėmis ir aukštesnėmis tvoromis – paskutinė rekomendacija, mano žiniomis, buvo 1,45 metro aukščio elektrinis tinkas arba piemuo. Savo ruožtu ūkininkai demonstruoja, kaip jų aviganiai lengvai šokinėja ir per tokio aukščio tvoras.

Taigi, labai tikimasi, kad probleminių vilkų medžioklė kartu su vilkų populiacijos reguliavimu padės ženkliai sumažinti vilkų daromą žalą ūkininkams. Vien apsaugos nuo vilkų, kaip rodo kitų šalių patirtis, vilkų daromos žalos nemažina. Labai tikiuosi, kad Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija ateityje labiau įsiklausys į mokslininkų rekomendacijas.

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 4.7 / 5. Balsavo: 20

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

2 Komentarai

  • Gediminas
    Posted 2021.09.30 at 16:06

    Pagarba Žydrūnui. Kaip visada aiškiai, konkrečiai.

  • Raigedas
    Posted 2021.09.30 at 11:37

    Ponui čepuliui nusiuskit,šita straipsni.

Komentuoti: Gediminas Atšaukti atsakymą

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now