Švino šratų ribojimui pritarta REACH komitete – tačiau tai dar ne galutinis sprendimas

Birželio 25 dieną Europos Komisijos REACH komitetas pritarė pasiūlymui riboti švino naudojimą medžioklės ir sportinio šaudymo amunicijoje – sprendimas, kurio laukta ilgiau nei metus. Balsavimo rezultatas buvo aiškus: už pasiūlymą pasisakė 17 valstybių narių atstovų, prieš – penki, o dar penki susilaikė. Tačiau svarbu suprasti, kad tai tik vienas žingsnis kelyje iki galutinio reglamento – dabar pasiūlymas pereina trijų mėnesių Europos Parlamento ir Tarybos priežiūros procedūrą, todėl oficialiai jis dar nėra priimtas.

Naujosios nuostatos bus įtvirtintos pakeitus REACH reglamento XVII priedą, o pagrindinė jų esmė – draudimas medžioklės metu ar vykstant į medžioklę nešiotis švininius šratus, taip pat juos naudoti tiek medžioklėje. Draudimas apims šratus, kuriuose švino koncentracija sudaro ne mažiau kaip 1 proc. masės, tačiau švininėms kulkoms ir vientisiems lygiavamzdžių šautuvų šoviniams (slugs) ši nuostata nebus taikoma.

Palyginti su pirminiu Komisijos pasiūlymu, galutinis tekstas gerokai pasikeitė – ir daugiausia dėl valstybių narių pastangų per pastaruosius pusantrų metų. Reikšmingiausias pokytis – pereinamasis laikotarpis švino šratams pratęstas nuo trejų iki septynerių metų. Be to, iš pasiūlymo pašalintas planuotas švininių kulkų ribojimas, o tai, pasak medžiotojų organizaciją Europoje atstovaujančios FACE, atspindi platesnius ES politinius prioritetus, susijusius su gynyba ir saugumu. FACE teigimu, dauguma jos siūlytų pataisų buvo įtraukta į galutinį tekstą, todėl rezultatas medžiotojų bendruomenei tapo proporcingesnis ir praktiškesnis nei pradinis variantas.

Aktyviems sportinio šaudymo federacijų nariams numatyta neterminuota išimtis – jiems leidžiama 1,9–2,6 mm dydžio švininius šratus naudoti lauko šaudyklose, kuriose įdiegtos nustatytos rizikos valdymo priemonės. Tokiose šaudyklose turės būti įrengtos bent dvi šratų sulaikymo priemonės – sienelės, pylimai, tinklai, šratų gaudyklės ar specialios paviršiaus dangos, o panaudotus šratus reikės surinkti ne rečiau kaip kas trejus metus. Kitų švininių šratų tiekimas rinkai bus draudžiamas, o tiekėjai, įskaitant mažmenininkus, privalės informuoti vartotojus apie keliamą riziką – šis reikalavimas įsigalios po šešių mėnesių, o pakuočių ženklinimo reikalavimas – po aštuoniolikos mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo. Patys naudojimo ir tiekimo rinkai draudimai bei šaudyklų reikalavimai bus taikomi tik praėjus septyneriems metams nuo reglamento įsigaliojimo.

Pasiūlymas grindžiamas švino poveikiu aplinkai ir žmonių sveikatai. Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) duomenimis, dėl sportinio šaudymo, medžioklės ir žvejybos ES kasmet į aplinką patenka apie 44 tūkst. tonų švino, iš kurių sportiniam šaudymui tenka 57 proc., medžioklei – 32 proc., o žvejybai – 11 proc.

Lietuva viso derybų proceso metu pritarė tikslui mažinti švino taršą, tačiau galutiniam pasiūlymui REACH komiteto posėdyje nepritarė. Priežastis – dabartinė geopolitinė situacija ir išorės grėsmės. Lietuvos vertinimu, švino naudojimo amunicijoje ribojimas galėtų neigiamai paveikti gynybos mokymus, ypač pratybas, kuriose šaudoma į bepiločius taikinius – šią kryptį dabartinėje saugumo aplinkoje siekiama stiprinti. Nors reglamento projekte numatyta išimtis kariniams ir gynybos poreikiams, Lietuvos nuomone, siūlomi ribojimai galėtų paveikti šaudmenų gamintojus, sukelti gamybos sutrikimų ir apriboti pilietinio pasipriešinimo bei visuotinės gynybos galimybes. Atsižvelgta ir į galimą neigiamą poveikį lauko šaudykloms bei jų skaičiui. Todėl, Lietuvos vertinimu, galimas neigiamas poveikis gynybai šiuo atveju nusveria numatomą naudą aplinkai.

Kas toliau? Pasiūlymas dabar keliauja į trijų mėnesių Europos Parlamento ir Tarybos priežiūros procedūrą. FACE nuomone, atsižvelgiant į esminius pakeitimus, kuriuos jau padarė valstybės narės, tikėtina, kad Europos Parlamentas pasiūlymui neprieštaraus. Vis dėlto, kol procedūra nebaigta, kalbėti apie galutinai priimtą reglamentą dar anksti – oficialus jo paskelbimas ir įsigaliojimas numatomas vėliau šį rudenį ar žiemą. Tikroji darbo dalis medžiotojų bendruomenei prasidės vėliau – pereinant nuo švininių prie bešvinių šratų. Šis procesas jau sėkmingai įgyvendintas kai kuriose šalyse, nesumažinus medžioklės dalyvių skaičiaus, todėl verta remtis jų patirtimi.