Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Su kiaulių maru medžiotojai kovos be šautuvų

Turinys:

Vilniaus medžiotojų klubas „Uosinta“ į savo medžioklės plotus Anykščių rajone, Svėdasų seniūnijoje, Juodkalnio miške, išleido 10 danielių iš Būtėnų kaime esančių ūkininko Petro Barono aptvarų. Medžiotojai pusiau juokais, pusiau rimtai teigia, kad giles mėgstantys gyvūnai konkuruos su šernais, demonizuotais dėl afrikinio kiaulių maro.

Nebaikštūs žvėrys
„Laukiniai danieliai šiuo metu gyvena Svėdasų seniūnijos Šlapašilio ir Juodkalnio miškuose. Jie turėtų padėti mažinti afrikinį kiaulių marą pernešančią šernų populiaciją. Danieliai mėgsta ąžuolynus ir ąžuolų giles, todėl mažiau jų lieka šernams ir taip sumažinamas afrikinio kiaulių maro plitimas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė klubo „Uosinta“ prezidentas Mindaugas Jablonskis.

Prieš pat paleidžiant danielius „Valstiečių laikraščio“ žurnalistai ir medžiotojai skirtingai prognozavo jų elgesį: vienų manymu, gyvūnai greitai nubėgs ir kažin ar pavyks ką nors nufotografuoti, kiti sakė, kad kol kas jie yra beveik naminiai, tad žmonių labai nebijos.

Nedidelėje priekaboje atvežti suženklinti gyvūnai iššoko iš priekabos po vieną. Apsidairę vienas paskui kitą sparčiai, bet be panikos nuliuoksėjo į mišką. Paleidimo vietoje gyvūnams buvo palikta pašaro, kad adaptacijos laikotarpiu galėtų per daug nesirūpinti dėl maisto.

„Mes norime dar kartą parodyti, kad medžiotojai nėra gamtos priešai, linkę iššaudyti viską, kas miške juda. Jie tikrai nenori ir patys sau pakenkti. Šiuo metu dėl tendencingos propagandos ir kai kurių nelabai garbę medžiotojams darančių asmenų – tarp jų ir politikų – visuomenės požiūris į medžiotojus yra gana neigiamas. Reikia laiko norint jį pakeisti. Juk ir šernus iššaudyti medžiotojai buvo tiesiog verčiami. Negi kas norėtų greitai išnaikinti tai, ką daug metų veisė, prižiūrėjo ir puoselėjo?“ – retoriškai klausė M.Jablonskis.

Valdininkai apsidraudė
Norint įgyvendinti net tokį, atrodytų, kilnų sumanymą, teko įveikti valdininkijos nepasitikėjimą. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos vardu abejonių dėl sumanymo išreiškė jos viršininkas Lauris Martišius.

Rašte, kurį medžiotojų klubui „Uosinta“ prieš paleidimą atsiuntė L.Martišius, šiai procedūrai lyg ir pritariama, bet kartu nuogąstaujama, kad, nesubalansavus kanopinių padarų tankumo ir miško talpumo, be to, dar ir nesiėmus „tam tikrų“ ūkinių ir apsaugos priemonių, nuostolių esą gali patirti ne tik miškų ir žemės, bet ir medžioklės ūkis.

„Užauginti aptvare gyvūnai neturi įgūdžių, būdingų laisvėje gyvenantiems šios rūšies atstovams“, – nurodė L.Martišius.

Valdininkas taip pat pridūrė, kad danieliai paleidžiami vos už 2 kilomentrų nuo aptvaro, tad tikriausiai bandys į jį grįžti. O tai esą reikš, kad migruos per kelią Utena–Kupiškis ir galbūt sukels grėsmę eismo saugumui. Dar atsargiai pasiūloma palaikyti gyvūnus aptvare Juodkalnio miške, kol jie pripras prie laukinių sąlygų, o paskui jau pamažu pradėti juos paleisti.

Medžiotojai pasijuokė
„Uosintos“ klubo vadovas M.Jablonskis, susipažinęs su šiomis rekomendacijomis, net raštu atsakė Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybai.

„Visų pirma per 2018–2019 metų medžioklės sezoną iki šios dienosi surinkome 9 stirnas, kurios buvo numuštos automobilių mūsų plotuose esančiuose plentuose. Panašus skaičius būna kiekvienais metais, todėl neaišku, kokia statistika grindžiama jūsų rekomendacija dėl danielių. Mūsų duomenimis, niekas niekada stirnų šiuose plotuose nėra paleidęs, bet kelyje Utena–Kupiškis kelyje jos nuolat numušamos automobilių“, – teigė „Uosintos“ prezidentas.

Iš viso to, pasak M.Jablonskio, darytina išvada, kad laukiniai gyvūnai žūsta dėl natūralios migracijos. „Visi danieliai pažymėti ausų įsagais su skaičiais, du iš jų dar bus pažymėti ir GPS antkakliais, kad su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkais galėtume stebėti ir tirti danielių sėslumą, judėjimą ir gyvenimą“, – nurodė M.Jablonskis.

Tiek klubo medžiotojai, tiek danielius užauginęs ūkininkas P.Baronas patikino, kad šie gyvūnai yra gana sėslūs, daugiau kaip kelių kilometrų spinduliu paprastai nemigruoja, grįžta į vietas, kur randa maisto. Paklausti, ar nebijo, kad danieliai išeis į kito būrelio plotą, medžiotojai linksmai skėstelėjo rankomis – ką padarysi, laukinio žvėries nenuganysi.

Patvirtino prognozes
Pradinė stebėsena patvirtino, kad danielių aklimatizacija ir adaptacija pavyko, danieliai nebandė grįžti į aptvarą ar artėti prie plento. Nubėgo 2,5 kilometro ir grįžo į paleidimo vietą, kur buvo palikta pašaro ir savų danieliams kvapų ant buvusio šiaudų kraiko.

Patinai yra judresni, patelės – sėslesnės. Paaiškėjo, kad patelė judėjo 1,36 kv. km plote, o patinas žvalgėsi 2,96 kv. km plote. Vienas patinas surado ąžuolyną ir ten praleido apie 6 valandas.

„Nuo pat pradžių sakiau, kad baiminamasi be reikalo. Kartoju – jei gyvūnai, kad ir niekad nebuvę aptvare, migruoja, tai migruoja. Tarkime, briedis beveik trijų metrų tvorą (kokios statomos prie plento) norėdamas įveikia šuoliu iš vietos. Dėl natūralių priežasčių norintis migruoti laukinis padaras su apribojimais nesutinka. Štai ir šernas į Katedros aikštę Vilniuje atėjo ne iš aptvaro. Tiesiog, kaip manoma, atėjo palei Vilnelės upę – Vilnius juk labai miškinga sostinė. Tad su aptvarais ir paleidimais tokios grėsmės nei kiek nesusijusios“, – praėjus kelioms dienoms po danielių išlaisvinimo, pasakojo M.Jablonskis.

Viduramžiais į Lietuvą atvežti danieliai (lot. Dama dama) gyveno miškuose iki XVI amžiaus, bet vėliau išnyko ir buvo auginami tik kai kurių dvarų parkuose. Tarybiniais metais atvežta danielių iš Čekoslovakijos, Vengrijos. 1976–1977 m. į Lietuvą buvo atvežta apie 90 danielių. Iš pradžių jie buvo laikomi voljeruose, vėliau dalis jų paleista į laisvę, į miškus. Jie vis dažniau buvo auginami aptvaruose. 2006 m. Lietuvoje gyveno apie 580 danielių. Dabar jų laisvėje ketinama įveisti daugiau.

Kovoti nebūtina tik šautuvu
Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto primininko pavaduotojas, medžiotojas

Kad paleisti danieliai padės kovoti su afrikiniu kiaulių maru – šmaikštus pokštas, kuriame yra dalis tiesos. Kovoti su šernais jau beveik nėra prasmės, nes tada reikia rasti, ką dar šaudyti. Ir kiaulių mažųjų augintojų iš esmės tuoj neliks. Ką jau ten šernai. Bet pati mintis – kovoti nebūtinai tik šautuvu – įdomi. Jei tokį supratimą turėtų didieji kiaulių augintojų, kurių pačių reikalas užtikrinti savo fermų uždarumą bei sterilumą, nereikėtų nei šernų iššaudyti, nei galvoti, kuo juos pakeisti, nei ieškoti jiems konkurentų dėl gilių.

Šaltinis Valstietis.lt

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

2 Komentarai

  • Mindaugas
    Posted 2019.04.01 at 13:47

    1. 2023 metais baigiasi MPV suteikti leidimai, tai pats laikas kažkaip padėkoti miško deivei Medeinai, Žvorūnai ar Dianai.

    2. AAD pagrįstas manymas jokiu būdu negali būti grindžiamas AAD įtarumu ar apsidraudėliškumu, o turi būti paremtas objektyviais duomenimis ir konkrečiomis aplinkybėmis.

  • Post Author
    Miske.lt
    Posted 2019.04.01 at 11:10

    Pastaruoju metu vis daugiau medžioklės klubų išleidžia danielius savo plotuose. Kaip manote, tai teisingas sprendimas?

Komentuoti: Mindaugas Atšaukti atsakymą

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now